REKOMENDACIJOS MOKYTOJAMS RUOŠIANTIS PAMINĖTI LIETUVOS ŽYDŲ GENOCIDO AUKŲ ATMINIMO

3 REKOMENDACIJOS DĖL ĮMONIŲ PAVADINIMŲ DARYMO JEIGU NUSPRENDĖTE STEIGTI
39 REKOMENDACIJOS DĖL PROJEKTŲ IŠLAIDŲ ATITIKTIES EUROPOS SOCIALINIO FONDO
7 | 5 METODINĖS REKOMENDACIJOS NAFTOS PRODUKTŲ EKSPERINIŲ TYRIMŲ

8 HOSPITALINIŲ BAKTERINIŲ PNEUMONIJŲ PROFILAKTIKOS METODINĖS REKOMENDACIJOS I BENDROSIOS
PSICHOLOGO REKOMENDACIJOS ŠEIMOMS BESIRUOŠIANČIOMS VESTI VAIKĄ Į DARŽELĮ NUSPRENDĖTE
REKOMENDACIJOS ARKLININKYSTEI ŠIAURĖS LIETUVOJE VYSTYTI LIETUVA TURI LABAI SENAS

Rekomendacijos mokytojams, ruošiantis paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23-iąją, prisiminti Holokausto tragediją Lietuvoje bei supažindinti mokinius su Lietuvoje gyvenusių žydų kultūra, tradicijomis ir svarbiausiu tautos išski

Rekomendacijos mokytojams, ruošiantis paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23-iąją, prisiminti Holokausto tragediją Lietuvoje bei supažindinti mokinius su Lietuvoje gyvenusių žydų kultūra, tradicijomis ir svarbiausiu tautos išskirtinumo bruožu – kalba.



Lietuvoje gyvenusių žydų kalbos



Kalbėdami apie žydų tautą, turime aptarti dvi kalbas: hebrajų ir jidiš. Kalba yra ne tik tautos išskirtinumo požymis, bendravimo priemonė, kultūros išraiška, bet ir kaip rašė žymus Lietuvos kalbininkas Jonas Jablonskis – „Kalba yra didis, tautos statytas paminklas.“

Hebrajų kalba yra seniausioji žydų kalba, kuria, pasak Senojo Testamento, Dievas perdavė žydams Dešimt Dievo įstatymų ant Sinajaus kalno. Pasak mokslininkų, ji susiformavo maždaug prieš 4400 metų. Hebrajų kalba sudaryta iš priebalsių, rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę (priešingai nei esame įpratę). Hebrajų kalba buvo parašytas Senasis Testamentas, ir senovės Izraelio valstybės gyventojai bendravo šia kalba. I m. e. amžiuje romėnai užėmė Izraelio valstybę, ir žydai apsigyveno įvairiose Europos vietose. Iš pradžių hebrajų kalba dar buvo bendravimo kalba, bet ilgainiui ji liko naudojama tik pamaldose sinagogose ir religinių raštų studijoms.

Palaipsniui tarp Vakarų Europoje gyvenusių žydų pradėjo formuotis jidiš kalba. Tyrinėtojai mano, kad ši kalba susiformavo dabartinės Vokietijos teritorijoje IX–X amžiuje ir priklauso germanų kalbų grupei, todėl žmonės, kurie moka vokiečių kalbą, gali suprasti girdėdami jidiš kalba sakomus žodžius. Tačiau jidiš kalbos rašyba nepanaši į vokiečių kalbą, nes rašmenys hebrajiški. Tekstai jidiš kalba, kaip ir hebrajų kalba, rašomi bei skaitomi iš dešinės į kairę. Iš Vakarų Europos į Lietuvą atvykę žydai kalbėjo jidiš kalba. Pagal 1897 m. gyventojų surašymo duomenis didžioji dauguma Lietuvos teritorijoje gyvenusių žydų jidiš kalbą laikė savo gimtąja kalba. Tačiau daugelis Lietuvos žydų mokėjo lietuvių, lenkų, rusų kalbas, kuriomis bendravo su vietos gyventojais.

Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta 92–94 % Lietuvos žydų. Kartu su nužudytais žmonėmis žuvo ir didelė dalis unikalios jidiš kultūros. (Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, kur gyveno gausios žydų bendruomenės, mokyklose buvo mokoma jidiš kalba, šia kalba buvo kuriami spektakliai, leidžiami laikraščiai, žurnalai, spausdinamos knygos ir t. t.) Vilniuje nuo 1925 metų veikė žydų mokslo institutas – YIVO, garsėjęs Europos valstybėse kaip itin stiprus žydų kultūros ir mokslo centras. Šioje mokslo institucijoje buvo tyrinėjama jidiš kalba ir viskas, kas susiję su ja: folkloras, literatūra. YIVO institute jidiš kalba buvo leidžiami žodynai, publikacijos, monografijos. Šis institutas veikė iki nacių okupacijos Lietuvoje pradžios – šią mokslo įstaigą sunaikino naciai.

Jidiš kalbą moka vyresnio amžiaus Europos valstybėse gyvenantys žydai, tačiau šią Europos žydų kalbą vis dažniau pradeda studijuoti ir jaunesni žmonės.

Jidiš kalbos rašmenis galima sutikti senosiose žydų kapinėse, kuriose mirusiojo asmens vardas, pavardė užrašyta jidiš arba hebrajų kalba. Masinėse žydų žūties vietose, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 200, užrašai ant paminklų dažniausiai sutinkami dviem kalbomis: lietuvių ir jidiš arba lietuvių ir hebrajų kalba. Žmogui, nemokančiam hebrajų ar jidiš kalbos, sunku suprasti, kuria kalba parašytas užrašas.


Atmintis


Judaizmo tradicijoje žmogaus vardas yra labai svarbus. Daug Lietuvos žydų, kurie buvo nužudyti, kartu su gyvybe nusinešė ir vardą. Dalyje Lietuvos miestų vietos muziejai turi informaciją apie iki karo gyvenusius žydus, žinomi jų vardai ir pavardės. Žydų vardai yra kitokie nei lietuviški, rusiški, ar lenkiški. Vardas yra susijęs su kalba ir, žinoma, su tautos istorija ir tradicijomis.

Prie šio teksto yra prisegtas lapas su dviem žodžiais jidiš kalba: PRISIMINKIME VARDUS. Skaityti tai, kas parašyta, reikia iš dešinės į kairę. Jeigu norėtumėte pasakyti mokiniams jidiš kalba šiuos du žodžius (Prisiminkime vardus), skambėtų taip: GEDENK DI NEMEN.

Šis lapas su jidiš kalba užrašytais dviem žodžiais gali būti tarsi iliustracija, kalbant apie jidiš kalbą, kuri buvo Lietuvos žydų kalba. Ruošdamiesi paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, turėtume papasakoti mokiniams ne tik apie nužudytus Lietuvos žydus, bet ir pakalbėti apie šios tautos, gyvenusios Lietuvoje ilgus šimtmečius, gyvenimą, tradicijas ir svarbiausią išskirtinumo bruožą – kalbą, nes dar Jonas Jablonskis rašė „Tautos kalboje yra išdėstyta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.“



2



REKOMENDACIJOS DĖL FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIŲ INDIVIDUALIŲ SPORTO ŽAIDIMŲ MEISTRIŠKUMO
REKOMENDACIJOS DĖL REIKALAVIMŲ “ŠALČIO GRANDINEI” SAUGIAM VAKCINŲ NAUDOJIMUI IR
REKOMENDACIJOS DĖL TECHNINĖS PARAMOS PROJEKTŲ IŠLAIDŲ ATITIKTIES FINANSAVIMO REIKALAVIMAMS


Tags: atminimo dieną, aukų atminimo, rekomendacijos, atminimo, genocido, mokytojams, ruošiantis, paminėti, lietuvos