EMANUELIS ZINGERIS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS NUO 1990 M

EMANUELIS ZINGERIS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS NUO 1990 M






Emanuelis Zingeris

Emanuelis Zingeris


Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Nuo 1990 m. aštuonis kartus išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu

Integracijos ir narystės Europos Sąjungoje ir NATO aktyvus rėmėjas.


Gimė 1957 m. liepos 16 d. Kaune medikės ir anglų kalbos mokytojo šeimoje. Mama Polina Zingerienė- Tatarskytė – Antrojo pasaulinio karo metu Kauno Geto ir Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinė.

1975 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija).

1981 m. su pagyrimu baigė Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Filologijos fakultetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.

1982–1986 m. – Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros aspirantas.

1979–1981 m. – Kauno istorijos muziejaus (dabar – Vytauto didžiojo karo muziejus) mokslo darbuotojas.

1986–1988 m. – Vilniaus valstybinio universiteto Kauno vakarinio fakulteto dėstytojas.

1987 – 1989 m. – Lietuvos žydų kultūros draugijos pirmininkas.

1988–1989 m. – Lietuvos knygų rūmų Judaikos sektoriaus vedėjas.

1989–1990 m. – Lietuvos valstybinio žydų muziejaus steigimo iniciatorius ir direktorius.

1988–2000 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybos narys.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Buvo Užsienio reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių delegacijų deryboms su TSRS ir Rusijos Federacija narys.

1992–1996 m. – VI Seimo narys. Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.

1996–2000 m. – VII Seimo narys. Seime buvo Žmogaus ir piliečių teisių bei tautybių reikalų komiteto (nuo 1999 m. – Žmogaus teisių komitetas) pirmininkas. 1999–2000 m. – Seimo delegacijos Europos Tarybos parlamentinėje Asamblėjoje narys, Kultūros ir Švietimo komiteto vicepirmininkas.

1996 m. – „Yiddish Culture“ Reccomendation (E. Zingeris), Parliamentary Assembly of the Council of Europe (Strasbourg).

1999 m. – Repport (E. Zingeris) „Looted Jewish cultural property“, Parliamentary Assembly of the Council of Europe (Strasbourg).

2000–2004 m. – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius.

2004–2008 m. – IX Seimo narys. Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, Kaimynystės pakomitečio pirmininkas.

2008–2012 m. – X Seimo narys, nuo 2010 m. vasario mėn. – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (2010-2012), Europos reikalų komiteto narys, nuo 2010 m.– Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo (Parliamentary Forum for Democracy) steigėjas, 2011–2012 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas.

2012–2016 m. – XI Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto narys, Lietuvos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas.

2016–2020 m. – XII Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su JAV, Izraelio Valstybe, Kroatija ir Pietų Afrikos Respublika grupių pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Japonija pirmininko pavaduotojas (2016-2021), Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje – Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto vicepirmininkas.

Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. XIII Seimo narys. Šiuo metu yra Tarpparlamentinių ryšių su Japonija narys, JAV, Izraelio Valstybe grupių pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika pirmininko pavaduotojas bei. Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, šios asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto bei monitoringo komiteto narys. ETPA priimto pranešimo-raporto rusų politiko demokratinės opozicijos lyderio B. Nemcovo nužudymo (2015) byloje bei ETPA kitų klausimų pranešėjas.


Atgimimo laikotarpiu (1988-1990) dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu. Nuo 1990 m. – Lietuvos savanoris. 1993 m. – vienas Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų, šios sąjungos tarybos narys. Nuo 1998 m. – Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas. 2016 m. vasario 29 d. išrinktas tarptautinio Boriso Nemcovo fondo „Už laisvę“ valdybos nariu. Yra paskelbęs mokslinių darbų iš lietuvių literatūros, žydų palikimo srities, straipsnių apie Lietuvos kultūros palikimą, literatūros ryšius. Autorius straipsnių apie Lietuvos politinę situaciją bei Antrąjį pasaulinį kara.


Apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000); Vokietijos Bundesverdienstkreuz ordinu (2000); Ukrainos valstybės apdovanojimu – 3-iojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“ už asmenines pastangas vystant draugiškus Lietuvos ir Ukrainos valstybių santykius (2007); Karininko kryžiaus ordinu „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ (2009); Trumano ir Reigano laisvės medaliu (USA 2010); P. Vileišio Aukso medaliu (2011); Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą (2011); Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ (2012); Ukrainos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimu – garbės ženklu „Už nuopelnus“ (2012); atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai (2013). Švedijos Karalystės karališkos šeimos vizito metu Lietuvoje, Jo Didenybės oficialiai apdovanotas vienu aukščiausiu Karalystės ordinu „Royal Order of the Polar Star“ (2015).


Moka jidiš, anglų, rusų, lenkų, vokiečių kalbas.

Žmona Virginija – filologė, lituanistė, bendrakursė.

Sūnus Danas Dovydas – verslininkas Australijoje, duktė Estera Zingerytė –prancūzų kalbos dėstytoja.

Brolis Markas Zingeris – iškilus poetas ir rašytojas ( gimęs 1947 m. Kaune, dabar gyvena Vilniuje)

2






Tags: emanuelis zingeris, emanuelis, zingeris, signataras, nepriklausomybės, lietuvos