12 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL INFORMUOTIESIEMS

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUZIEJŲ ĮSTATYMO 4 12 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4ĮSAKYMAI IR POTVARKIAI   LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 30(1) 35 51

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2004 M LIEPOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2001 M

Viešo skelbimo ir perdavimo į CRIB gairės.doc



12


12 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL INFORMUOTIESIEMS


LIETUVOS BANKO

PRIEŽIŪROS TARNYBOS DIREKTORIUS


SPRENDIMAS

DĖL INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ GERO VALDYMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO


2018 m. kovo 19 d. Nr. 241-45

Vilnius



Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos pirmininko 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V2012/(1.7-0202)-02-100, 5.8 papunkčiu, n u s p r e n d ž i u:

Patvirtinti Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų gero valdymo gaires.




Direktorius Vytautas Valvonis




















PATVIRTINTA

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus

2018 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 241-45




INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ gero valdymo GAIRĖS


I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS


I SKYRIUS

TIKSLAI


  1. 2013 m. priėmus Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, buvo sudarytos galimybės steigtis naujai kolektyvinio investavimo subjektų rūšiai – informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams (toliau – IISKIS). Šiuo teisiniu reguliavimu siekta palankesnės teisinės aplinkos veikti nustatytus kriterijus atitinkančių investuotojų grupei skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, sukuriant atskirą teisinį reguliavimą ir užtikrinant būtiniausią informuotųjų, t. y. maksimalaus interesų užtikrinimo nereikalaujančių, investuotojų apsaugą. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu buvo išplėstas galimų kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formų spektras, nustatyti tik esminiai ir kur kas liberalesni reikalavimai, palyginti su neprofesionaliesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KISĮ), taikomais reikalavimais. Tokiu būdu buvo siekta pritraukti investicijas į Lietuvoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir tuo pačiu skatinti Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą.

  2. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymui pasiekus savo tikslus ir pastaruoju metu IISKIS įgyjant vis didesnį populiarumą, svarbi tampa IISKIS gero valdymo (valdysenos) tema. IISKIS geras valdymas paprastai apibrėžiamas kaip IISKIS organizacinių ir veiklos priemonių sistema, skirta tam, kad IISKIS veiktų efektyviai ir išskirtinai tik IISKIS investuotojų, o ne su IISKIS susijusių asmenų (IISKIS valdytojo, darbuotojų ir pan.) interesais. Gerą IISKIS valdymo sistemą sukurti padeda tinkamai pasirinkta IISKIS valdymo ir veiklos organizavimo struktūra (toliau – IISKIS valdymo struktūra), veiksmingas interesų konfliktų valdymas ir su tuo susijusių klausimų sprendimas.

  3. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų gero valdymo gairės (toliau – Gairės) yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas ir jomis siekiama skatinti gero valdymo principų taikymą IISKIS. Šiuo tikslu Gairėse pateikiamos galimos IISKIS valdymo struktūros, rekomendacijos dėl vertintinų aspektų renkantis tinkamą IISKIS valdymo struktūrą ir svarbesni atskirų valdymo struktūrų ypatumai. Gairėse taip pat trumpai aptariami sprendimų priėmimo principai, galimos interesų konfliktų situacijos ir jų valdymo būdai.

  4. Taikant Gairėse išdėstytas rekomendacijas turėtų būti vadovaujamasi protingumo, racionalumo ir proporcingumo principais ir, be kitų veiksnių, tokių kaip esamas teisinis reguliavimas, turėtų būti atsižvelgiama į IISKIS ypatumus (veiklos mastas, sudėtingumas ir pan.). Jeigu IISKIS arba valdymo įmonė nukryptų nuo tam tikros rekomendacijos, būtina turėti aiškų ir argumentuotą pagrindimą, kodėl jos nesilaikoma ir kokių kitų veiksmų yra imamasi, siekiant užtikrinti tinkamą ir geriausius įmanomus rezultatus leidžiančią pasiekti IISKIS ir valdymo įmonės veiklą, investuotojų (dalyvių) apsaugą ar kitus aspektus, atsižvelgiant į rekomendacijos tikslus, turinį ir pobūdį.


II SKYRIUS

TEISINIS PAGRINDAS


  1. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas (toliau – LBĮ).

  2. Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – Įstatymas).

  3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ).

  4. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas (toliau – ŪBĮ).

  5. Lietuvos banko valdybos 2013 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 03–123 „Dėl Pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių valdymo įmonių ir investicinių bendrovių vadovams keliamų reikalavimų ir pritarimo jų kandidatūroms taisyklių patvirtinimo“.


III SKYRIUS

TAIKYMO SUBJEKTAI


  1. Gairės taikomos IISKIS valdytojams ir IISKIS.


IV SKYRIUS

SĄVOKOS


  1. Rizikos valdymas – nuolatinė veikla, kurios metu nustatomos, įvertinamos ir stebimos su investavimo veikla susijusios rizikos, įgyvendinamos priemonės, skirtos šioms rizikoms sumažinti ir (arba) riboti jų poveikį IISKIS.

  2. Valdyba – IISKIS valdymo įmonės (toliau – valdymo įmonė) valdyba arba IISKIS, kurio valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdyba.

  3. Valdytojas – informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdytojas, kaip jis apibrėžtas Įstatyme.

  4. Kitos Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, KISĮ, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, ABĮ ir ŪBĮ.


II DALIS

REKOMENDACIJOS


I SKYRIUS

IISKIS VALDYMO STRUKTŪRA


PIRMASIS SKIRSNIS

VALDYMO STRUKTŪROS PASIRINKIMAS. VERTINTINI ASPEKTAI


  1. IISKIS valdymo struktūros pasirinkimą lemia įvairūs veiksniai. Renkantis IISKIS valdymo struktūrą, paprastai atsižvelgiama į būsimą IISKIS investavimo strategiją, numatomą veiklos mastą ir sudėtingumą, investuotojų lūkesčius ir jų vaidmenį priimant sprendimus, tai, ar IISKIS valdymas bus perduotas valdymo įmonei, ir kt.

  2. IISKIS valdymo struktūrą, be kita ko, lemia ir būsima IISKIS veiklos ar juridinio asmens teisinė forma: investicinis fondas ar investicinė bendrovė, galinti veikti kaip komanditinė ūkinė bendrija, akcinė bendrovė ar kitos teisinės formos, nurodytos Įstatyme, juridinis asmuo.

  3. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinti kriterijai, kuriuos turi atitikti pagal Įstatymą norintis veikti subjektas, numatyti visų pirma siekiant išvengti situacijų, kuriose apsisprendimą vykdyti veiklą pagal aptariamą Įstatymą (nepaisant to, kad ši veikla savo esme nepriskirtina prie kolektyvinio investavimo veiklos) nulemia IISKIS, valdytojų ir investuotojų atžvilgiu taikomo valstybės mokesčių režimo palankumas. Siekis pasinaudoti palankesnio mokesčių režimo galimybėmis ir kitais minėtiems asmenims arba subjektams patrauklesniais taikomo teisinio reguliavimo ypatumais (pavyzdžiui, taikomomis reguliavimo išimtimis) neturi būti vienintelė priežastis rinktis veikti kaip IISKIS.

  4. Nustatant optimalią IISKIS valdymo struktūrą, svarbus vaidmuo tenka galimų interesų konfliktų prevencijai ir veiksmingam jų valdymui. Pasirinkta IISKIS valdymo struktūra turi sudaryti prielaidas interesų konfliktų kilimo tikimybei sumažinti, leisti juos tinkamai identifikuoti ir valdyti (Įstatymo 13 str. 1 d. 5 p.). Šiuo tikslu, pavyzdžiui, rekomenduojama atskirti investicijų valdymui priskiriamas investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijas. Praktiškai tai pasireiškia tuo, kad tas pats asmuo neturėtų būti skiriamas (jam pavedama) vykdyti šių dviejų funkcijų.

  5. Be to, renkantis IISKIS valdymo struktūrą turi būti įvertinti ir kiti svarbūs aspektai, įskaitant nurodytuosius Gairių 20–27 punktuose.


ANTRASIS SKIRSNIS

ORGANAI IR STRUKTŪRINIAI DARINIAI


  1. Rekomenduojama, kad IISKIS valdymo struktūrą sudarytų ne tik privalomi organai: IISKIS dalyvių susirinkimas (kai taikoma) ir valdytojas (CK 2.82 str. 2 d., Įstatymo 2 str. 10 d., 11 str. 1 ir 2 d.), bet ir kiti organai (pvz., stebėtojų taryba) ar struktūriniai dariniai (komitetai), padedantys užtikrinti geriausius įmanomus rezultatus leidžiančią pasiekti ir teisės aktų reikalavimus atitinkančią IISKIS ir valdytojo veiklą.

  2. Sprendžiant dėl atitinkamų organų ar struktūrinių darinių sudarymo IISKIS ir (arba) valdymo įmonėje, būtina įvertinti jų sudarymo tikslingumą, siejant jį su IISKIS ir (arba) valdymo įmonės veiklos ypatumais (numatomu veiklos mastu, tikslais, investuotojų lūkesčiais ir kt.).


TREČIASIS SKIRSNIS

DALYVIAI IR VALDYTOJAS


  1. IISKIS dalyviai (investicinio fondo dalyviai, investicinės bendrovės akcininkai, tikrieji nariai, komanditoriai) turi įstatymų ir IISKIS steigimo dokumentų nustatytas teises, jos, pasirinkus vieną ar kitą IISKIS veiklos ar teisinę formą, iš esmės skirsis (ABĮ 14–18 str., ŪBĮ 7, 10, 12, 13 str., Įstatymo 22 str.), pvz., tik investicinės bendrovės dalyviai turi įstatymuose nustatytą teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl IISKIS, o investicinio fondo dalyvių teisės dalyvauti priimant tokius sprendimus nurodomos investicinio fondo taisyklėse (IISKISĮ 22 str. 2 d. 5 p.).

  2. Valdytojas valdo IISKIS ir privalo nuolat veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikydamasis prisiimtų įsipareigojimų dalyviams ir vadovaudamasis IISKIS steigimo dokumentais bei IISKISĮ ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais (Įstatymo 13 str.). Svarbu tai, kad valdytojas turi realiai valdyti IISKIS, t. y. neturi būti prisidengiama vien tuo, kad yra paskirtas IISKIS valdytojas (suformuotas valdymo organas arba paskirta valdymo įmonės) siekiant formaliai atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, tačiau realiai investicinius ir valdymo sprendimus de facto priima ne valdytojas, o, pavyzdžiui, investicinis komitetas, į kurio sudėtį įeina asmenys, kurie nėra valdymo įmonės ar IISKIS, kurio valdymas neperduodamas valdymo įmonei, darbuotojai.

  3. Gairių 23 punkte išdėstytas principas netaikomas, kai Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka funkcijos pavedamos vykdyti kitam asmeniui. Tačiau net ir pastaruoju atveju turi būti laikomasi to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo valdytojui tapti formalia struktūra, vadinamąja „pašto dėžute“ dėl to, kad kitiems asmenims pavesta tiek valdytojo vykdomų funkcijų, kad pačiam valdytojui jų praktiškai nelieka. Kad būtų aiškiau, papildomai paminėtina tai, kad „pašto dėžutės“ situacija paprastai susidaro tada, kai valdytojo pavedamos atlikti kitam asmeniui (kitiems asmenims) IISKIS investicijų valdymo funkcijos reikšmingai viršija paties valdytojo atliekamas IISKIS investicijų valdymo funkcijas.

  4. Kaip minėta, IISKIS dalyvių (investuotojų) ir valdytojo teisės ir galimybė susitarti dėl tarpusavio santykių priklauso nuo pasirinktos IISKIS veiklos arba juridinio asmens teisinės formos. Pasaulinė kolektyvinio investavimo subjektų valdymo praktika rodo, kad kolektyvinio investavimo subjektai gana dažnai veikia kaip komanditinė ūkinė bendrija (KŪB), kur KŪB tikrasis narys sprendžia iš esmės visus KŪB valdymo klausimus, o likę IISKIS (KŪB) dalyviai – komanditoriai turi ribotas teises. ŪBĮ nustatyta, kad komanditoriai dalyvauja sprendžiant klausimus, susijusius su steigimo dokumento (ūkinės bendrijos veiklos sutarties) keitimu, ir pritaria tikrojo nario sprendimams, kai toks pritarimas privalomas pagal IISKIS steigimo dokumentą (ŪBĮ 10 str. 3–4 d.). Kai IISKIS veiklai vykdyti pasirinkta juridinio asmens teisinė forma yra akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, šio IISKIS dalyvių ir valdytojo teises iš esmės lemia ABĮ nustatytas reguliavimas, išskyrus atvejus, kai IISKISĮ nustatyta kitaip (Įstatymo 1 str. 4 d.). Investicinio fondo dalyvių teisės apibrėžtos investicinio fondo taisyklėse (Įstatymo 22 str. 2 d.).

  5. Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, galima teigti, kad veikla investicinio fondo forma arba KŪB teisine forma galėtų būti organizuojama, siekiant daugiau lankstumo ir norint patiems susitarti dėl valdytojo bei IISKIS dalyvių tarpusavio santykių, o struktūros, kurios reguliavimas grindžiamas, be kita ko, ir bendrovių teisės principais, kai įstatymuose yra įtvirtintos investuotojų (akcininkų) teisės priimti sprendimus esminiais IISKIS klausimais, tinkamesnė teisinė forma būtų akcinė bendrovė (AB) arba uždaroji akcinė bendrovė (UAB).


KETVIRTASIS SKIRSNIS

IISKIS, KURIO TEISINĖ FORMA YRA AB AR UAB, YPATUMAI


  1. IISKIS, kurio teisinė forma yra AB arba UAB, atveju reiktų atkreipti dėmesį į keletą ypatumų:

    1. Išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija apibrėžta ABĮ 20 straipsnyje. Šis organas priima esminius su IISKIS, jo akcininkų teisėmis ir IISKIS veiklos tęstinumu susijusius sprendimus, įskaitant, bet jais neapsiribojant, sprendimus dėl IISKIS kapitalo, dividendų, likvidavimo ir kt. Atsižvelgiant į tai, valdytojo kompetencijai neturi būti perduoti IISKIS visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinės kompetencijos klausimai, nebent tokia galimybė būtų vienareikšmiškai nustatyta įstatymuose.

    2. IISKIS akcininkai turi elgtis atsakingai, o IISKIS visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai turi atitikti įstatymų ir IISKIS steigimo dokumento nuostatas. Priimdamas sprendimus, IISKIS visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvertinti valdytojo IISKIS visuotiniam akcininkų susirinkimui atitinkamu klausimu pateiktą argumentuotą ir atsakingai parengtą nuomonę (išvadą ar kitokią informaciją). Jeigu kyla grėsmė, kad IISKIS visuotinis akcininkų susirinkimas priims sprendimus, neatitinkančius įstatymų, IISKIS steigimo dokumento nuostatų arba IISKIS interesų, valdytojas turi elgtis atsakingai ir imtis veiksmų tam, kad toks sprendimas nebūtų priimtas. Valdytojas arba jo atstovas turi aktyviai atsakinėti į IISKIS akcininkams kilusius klausimus ir dėstyti aiškius argumentus, leidžiančius IISKIS visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti teisėtą, racionalų ir pagrįstą sprendimą.


PENKTASIS SKIRSNIS

KŪB YPATUMAI


  1. ŪBĮ nustato, kad KŪB vardu veikia ir valdymo organų pareigas vykdo KŪB tikrieji nariai, tad IISKIS – investicinę bendrovę, veikiančią KŪB teisine forma, valdyti įprastai turėtų jos dalyviai – tikrieji nariai. Tikrieji nariai turi KŪB valdymo organo narių teises ir pareigas, tad jie turi atitikti IISKISĮ ir kituose teisės aktuose vadovams keliamus reikalavimus (Įstatymo 11 str. 1 d.). Jų atžvilgiu taikytinos ir Gairėse išdėstytos rekomendacijos, skirtos valdymo organo nariams, išskyrus rekomendaciją dėl nepriklausomumo.

  2. ŪBĮ yra nustatytas baigtinis asmenų, kurie negali būti KŪB tikruoju nariu, sąrašas (ŪBĮ 6 str. 3 d.), į kurį valdymo įmonės nėra įtrauktos. Tad valdymo įmonės teisė tapti investicinės bendrovės, veikiančios KŪB teisine forma, tikruoju nariu įstatymais nėra ribojama. Vis dėlto tokios teisės įgyvendinimas praktikoje valdymo įmonei kelia tiesioginę riziką, netiesioginę – jos valdomiems KIS, todėl rekomenduojama tokio veiklos modelio nesirinkti, nebent būtų galima aiškiai pagrįsti, kad šis modelis yra neabejotinai priimtiniausias konkrečiu atveju, o susijusi rizika yra tinkamai valdoma.

  3. Pasirinkusi 29 punkte nurodytą veiklos modelį, valdymo įmonė veiktų jau ne kaip valdymo įmonė, o kaip KŪB tikrasis narys, turintis ŪBĮ ir KŪB bendrijos veiklos sutartyje arba dalyvių sutartyje nustatytas teises ir pareigas, ir kartu KŪB valdymo organas, turintis Įstatyme nustatytas teises ir pareigas. KŪB tikrojo nario civilinė atsakomybė yra neribota, tad verslo nesėkmės atveju tai gali sąlygoti net valdymo įmonės nemokumą ir su tuo susijusias pasekmes (pvz., poreikį jos valdomų KIS valdymą perduoti kitai valdymo įmonei). Atsižvelgdama į tai, valdymo įmonė, svarstydama galimybę tapti KŪB tikruoju nariu ir prisiimdama tokius įsipareigojimus, turi veikti itin atsakingai ir apdairiai. Be to, tikruoju nariu negali būti kitų KŪB arba tikrųjų ūkinių bendrijų (toliau – TŪB) tikrieji nariai (ŪBĮ 6 str. 3 d.), tad valdymo įmonė, kuri, laikydamasi pirmiau aptartųjų principų, tapo KŪB ir (arba) TŪB tikruoju nariu, negali būti kito KŪB ir (arba) TŪB tikruoju nariu.

  4. Kita vertus, Įstatyme nėra nustatytų apribojimų dėl IISKIS, kurios teisinė forma KŪB, valdymo perdavimo valdymo įmonei. Atkreiptinas dėmesys, kad IISKIS, kurios teisinė forma KŪB, valdymą perdavus valdymo įmonei, valdymo įmonė savaime netampa KŪB tikruoju nariu ir pareiga, kad KŪB būtų bent vienas tikrasis narys (ŪBĮ 6 str. 2 d.), kurio civilinė atsakomybė yra neribota (ŪBĮ 8 str.), nepaisant to, kad valdymo organo teisės ir pareigos pereina valdymo įmonei, išlieka. Atsižvelgiant į tai, svarbu, ypač KŪB tikrajam nariui, įvertinti tokio KŪB valdymo perdavimo ir išliekančios neribotos civilinės atsakomybės klausimus bei galimas pasekmes.





ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TINKAMOS VALDYTOJO VEIKLOS UŽTIKRINIMAS


  1. Valdytojas veikia IISKIS ir jo investuotojų interesais ir naudai. Todėl itin svarbu, kad valdytojas de facto, t. y. realiai, aktyviai ir profesionaliai vykdytų jam priskirtas funkcijas.

  2. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkama ir Įstatymui bei kitiems teisės aktams prieštaraujančia laikoma praktika, kai valdytojas veikia tik kaip formali struktūra, pritarianti siūlomiems sprendimams, nors iš faktinių aplinkybių matyti, jog de facto visas valdytojo funkcijas arba didelę jų dalį vykdo kitas asmuo arba asmenys, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, valdymo įmonės arba IISKIS, kurio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, komitetą, kai į šio komiteto sudėtį įeina asmenys, kurie nėra valdymo įmonės arba IISKIS, kurio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, darbuotojai.

  3. Tas pats pasakytina ir apie atvejus, kai Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka tam tikrų IISKIS valdymo funkcijų vykdymas pavedamas kitam asmeniui. Šiuo atveju valdyba veikia aktyviai: nuolat, atidžiai ir atsakingai prižiūri, peržiūri ir vertina, kaip vykdomos pavestosios funkcijos, reguliariai susitinka su šias funkcijas vykdančiais subjektais aktualiems klausimams aptarti ir pan.


SEPTINTASIS SKIRSNIS

VALDYBOS SUDĖTIS IR REIKALAVIMAI VALDYBOS NARIAMS


  1. Kartu su valdybos nariams keliamais kompetencijos, nepriekaištingos reputacijos ir kitais reikalavimais (Įstatymo 11 str. 4 d.) rekomenduojama, kad valdybos pirmininkas ir dauguma kitų valdybos narių būtų nesusiję su IISKIS dalyviais (investuotojais) ir kitais asmenimis, kurie teikia ekspertinio pobūdžio (audito, turto vertinimo ir pan.) paslaugas IISKIS ar valdymo įmonei. Visi valdybos nariai turi būti susipažinę su IISKIS investavimo tikslais, taikomomis vidaus politikomis, procedūromis, sudarytais susitarimais, išmanyti IISKIS teisinį reguliavimą ir atitikti kitus jiems teisės aktuose nustatytus patirties ir kvalifikacijos reikalavimus.

  2. Ne tik valdybos narys, bet ir kandidatas į valdybos narius turi aiškiai žinoti būsimas savo pareigas ir atsakomybės sritis bei šias sritis reguliuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat kitus dokumentus, svarbius tinkamai vykdyti valdybos nario funkcijas.

  3. Prieš skiriant valdybos narį, būtina iš anksto įvertinti dėl būsimo valdybos nario pareigų ir jam priskirtos atsakomybės srities galinčius kilti interesų konfliktus, galimybes veiksmingai juos valdyti ir iš to kylančias konkretaus valdybos nario galimybes veikti IISKIS ir jo dalyvių naudai.

  4. Valdybos nariu skiriant asmenį, kuris yra kito juridinio asmens valdymo organo narys arba darbuotojas, turi būti pakankamas pagrindas manyti, kad jo užimamos pareigos kituose subjektuose netrukdys jam tinkamai, aktyviai ir profesionaliai vykdyti valdybos nario funkcijų (valdybos nario funkcijoms vykdyti bus skiriama pakankamai dėmesio, nekils interesų konfliktų arba jie bus veiksmingai valdomi ir pan.). Kiekvienas valdybos narys, atsižvelgdamas į jam priskirtas atsakomybės sritis, turi skirti pakankamai laiko jam nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti.

  5. Rekomenduojama iš anksto valdymo įmonės arba IISKIS, kurio valdymas neperduodamas valdymo įmonei, steigimo dokumente nusistatytu periodiškumu (pvz., kasmet, kas dvejus metus ar pan., bet ne rečiau, nei nustatyta ABĮ 33 str. 3 d.) apsvarstyti valdybos veiklą ir prireikus sudaryti galimybes plėsti esamų valdybos narių kompetenciją arba imtis kitų priemonių valdybos veiklai gerinti (pvz., pakartotinai apsvarstyti informacijos teikimo valdybos nariams procesus).


AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VALDYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS


  1. Valdybos posėdžių organizavimo periodiškumas turi užtikrinti tinkamą valdybos funkcijų vykdymą. Nustatant valdybos posėdžių periodiškumą turi būti atsižvelgiama į valdymo įmonės arba IISKIS pobūdį, veiklos mastą ir sudėtingumą.

  2. Esant poreikiui spręsti didesnės svarbos klausimus, valdybos posėdžiai turėtų būti organizuojami tokia forma, kad diskusija būtų veiksminga. Rekomenduojama prioritetą teikti valdybos posėdžiams valdymo įmonės arba IISKIS, kurio valdymas neperduodamas valdymo įmonei, buveinėje ar kitoje vietoje, vaizdo konferencijoms ar pan., o ne balsavimui elektroninėmis priemonėmis.

  3. Paprastai išskiriamos šios IISKIS valdymo ir administravimo sritys: 1) investicinių priemonių portfelio valdymas, 2) rizikos valdymas, 3) atitikties nustatytiems reikalavimams užtikrinimo funkcijos organizavimas, 4) finansų ir paskirstymo (išmokų) valdymas. Šiose srityse valdyba turi nustatyti IISKIS tikslus, vidaus politikas ir (arba) procedūras ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą, įskaitant priežiūrą, kontrolę ir pan.

  4. Rekomenduojama, kad už kiekvieną Gairių 42 punkte nurodytą sritį (pvz., jos tinkamo įgyvendinimo kontrolę, priežiūrą) būtų atsakingas konkretus valdybos narys, o funkcijas vykdytų paskirtas IISKIS arba valdymo įmonės struktūrinis padalinys, darbuotojas (arba asmuo, veikiantis pagal sutartį su IISKIS, kurio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, arba valdymo įmonė). Tas pats valdybos narys gali būti atsakingas už keletą sričių, jei užtikrinamas deramas interesų konfliktų valdymas, tačiau, kaip minėta pirmiau, tas pats valdybos narys negalėtų būti atsakingas už investicinių priemonių portfelio valdymą ir rizikos valdymą.

  5. Deramą dėmesį valdyba turėtų skirti IISKIS ir (arba) valdymo įmonės veiklos ir valdymo organizavimo efektyvumo klausimams. Rekomenduojama, esant galimybei, atsižvelgiant į valdymo įmonės arba IISKIS veiklos mastą, sudėtingumą ir valdomų IISKIS dydį, už šią sritį paskirti atsakingą vieną iš nepriklausomų valdybos narių. Sprendžiant, ar konkretus valdybos narys laikytinas nepriklausomu, rekomenduojama vadovautis NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso rekomendacijomis arba kitais visuotinai pripažintais principais, kurie gali būti nurodyti IISKIS ir (arba) valdymo įmonės steigimo dokumentuose ar kituose vidaus dokumentuose. Veiklos ir valdymo organizavimo efektyvumas apima išteklių kasdienėms IISKIS valdymo funkcijoms vykdyti pakankamumą, periodinę valdymo įmonės arba IISKIS organizacinės struktūros peržiūrą, vertinimą, ar organizacinė struktūra vis dar atitinka esamus poreikius ir leidžia įgyvendinti siekiamus tikslus, interesų konfliktų vertinimą ir tolimesnį situacijų, kuriose jie kilo, valdymą (pvz., perduodant kilusį klausimą svarstyti valdybai ar kitam kompetentingam organui), periodinį valdybos veiklos ir jos tinkamumo vertinimą ir išvadų dėl valdybos veiklos teikimą pačiai valdybai ar kitam organui, valdytojo priimamų sprendimų ir sudarytų susitarimų poveikio investuotojų interesams vertinimą ir kt.






DEVINTASIS SKIRSNIS

STEBĖTOJŲ TARYBOS FORMAVIMAS, FUNKCIJOS

  1. IISKIS arba valdymo įmonėje, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, gali būti sudaroma stebėtojų taryba, kurią renka visuotinis akcininkų susirinkimas, laikydamasis ABĮ nustatytų reikalavimų (ABĮ 20 str. 1 d. 3 p.). Į šį organą rekomenduojama rinkti vien su valdytoju nesusijusius asmenis. Su valdytoju susijusių asmenų sąrašas pateikiamas Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, vienas jų – IISKIS ar jo valdytojo vadovas, partneris ar kitas panašias pareigas einantis ar panašaus statuso asmuo. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus kontroliuojančio akcininko turimą įtaką bendrovės veiklai, rekomenduojama su valdytoju susijusiu asmeniu laikyti ir akcininką, kuris tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti poveikį IISKIS valdytojui. Kiti IISKIS, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, akcininkai galėtų būti laikomi su valdytoju nesusijusiais investuotojais, nebent jie turi kitų ryšių su valdytoju (pvz., yra valdymo įmonės darbuotojai).

  2. Stebėtojų tarybos veiklą reglamentuoja ABĮ (ABĮ 19 str., 31–32 str. ir kt.) ir apibrėžia stebėtojų tarybą kaip bendrovės veiklą prižiūrintį organą. Stebėtojų taryba turi teisę spręsti ne tik ABĮ, bet kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus (ABĮ 32 str. 1 d. 9 p.), tad, be ABĮ nustatytų funkcijų, ji galėtų papildomai peržiūrėti atliktą investicinių priemonių portfelio vertinimą, veiklos ataskaitas, svarstyti interesų konflikto situacijas (jei patariamasis komitetas nesudaromas), teikti rekomendacijas valdybai ir vykdyti kitas panašias bendrovės veiklos priežiūros (stebėsenos) funkcijas. Stebėtojų taryba nedalyvauja investicinių sprendimų priėmimo procese, išskyrus atvejus, kai išreiškia savo nuomonę dėl sandorių, keliančių abejonių dėl galimo interesų konflikto.

  3. Paminėtina, kad tuo atveju, kai stebėtojų taryba nesudaroma, jos funkcijos, nustatytos ABĮ, kitiems organams nėra priskiriamos, išskyrus atvejus, kai formuojama valdyba, atliekanti priežiūros funkcijas (ABĮ 19 str. 3 d.).


DEŠIMTASIS SKIRSNIS

KOMITETAI


  1. IISKIS arba valdymo įmonėje, siekiant padėti tinkamai vykdyti valdytojo kompetencijai priskirtas funkcijas, gali būti formuojami komitetai, kurių sudarymo principai ir pagrindinės funkcijos gali būti nurodomi IISKIS ir (arba) valdymo įmonės steigimo dokumente ar vidaus tvarkose. Komitetai paprastai teikia rekomendacijas, pasiūlymus dėl atitinkamų sprendimų priėmimo atitinkamiems organams ar asmenims. Vis dėlto tuo atveju, kai komitetą sudaro tik valdymo įmonės arba IISKIS, kurio valdymas neperduodamas valdymo įmonei, darbuotojai, šie komitetai galėtų priimti privalomus sprendimus neviršydami jiems suteiktų įgaliojimų. Kitais atvejais komitetų sprendimai galėtų būti tik rekomendaciniai.

  2. Atsižvelgiant į IISKIS arba valdymo įmonės veiklos ypatumus, rekomenduojama sudaryti struktūrinį darinį – investicinį komitetą, kuris teiktų rekomendacijas ir padėtų investicinius sprendimus priimančiam asmeniui priimti investuotojų interesus atitinkančius investicinius sprendimus ir (arba) pats priimtų atitinkamus sprendimus dėl investavimo neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

  3. Svarbesni investicinio komiteto formavimo ir veiklos aspektai:

    1. Investicinis komitetas paprastai formuojamas iš valdymo įmonės, IISKIS, kurio valdymas neperduodamas valdymo įmonei, darbuotojų, prireikus į jį gali būti kviečiami su valdytoju nesusiję nepriklausomi patarėjai ir stambiausių investuotojų atstovai.

    2. Investicinis komitetas formuojamas ir veikia kaip savarankiškas komitetas, kurio veiklos tikslas – pagerinti investicinių sprendimų priėmimo ir interesų konfliktų valdymo procesus valdymo įmonėje arba IISKIS.

    3. Investicinis komitetas paprastai yra atsakingas už rekomendacijų strateginiais, ypač su IISKIS investicijomis susijusiais, klausimais teikimą atitinkamą sprendimą priimantiems asmenims arba organams. Su IISKIS investicijomis susijusiais klausimais laikytini klausimai, kurie siejasi su IISKIS investavimo strategijos patvirtinimu ir keitimu, naujų investavimo galimybių peržiūra ir galimų krypčių tvirtinimu, konkrečių investicijų vertinimu ir vykdymu ir kt.

  4. Taip pat rekomenduojama apsvarstyti galimybę formuoti patariamąjį komitetą, kurį sudarytų su valdytoju nesusiję asmenys ir (arba) IISKIS investuotojai (jų atstovai). Šis komitetas teiktų nuomonę (rekomendacijas) dėl sandorių sudarymo, egzistuojant interesų konfliktui, turto vertintojo ar auditoriaus kandidatūros, steigimo dokumentų keitimo ir pan. Kadangi patariamąjį komitetą sudarytų asmenys, kurie nėra valdymo įmonės arba IISKIS darbuotojai, jis negalėtų priimti galutinių sprendimų.

  5. Kai IISKIS arba valdymo įmonėje nesudaroma stebėtojų taryba ir (arba) patariamasis komitetas, investicinis komitetas taip pat gali vykdyti IISKIS arba valdymo įmonės veiklos priežiūrą (kiek tai neprieštarauja ABĮ), suderinamą su jo paskirtimi ir nesukeliančia interesų konfliktų. Siekiant užtikrinti aptariamų funkcijų vykdymo veiksmingumą, rekomenduojama, kad šią priežiūrą vykdytų su valdytoju nesusiję investicinio komiteto nariai – su valdytoju nesusijusių investuotojų atstovai ir nepriklausomi patarėjai.

  6. IISKIS arba valdymo įmonėje, esant poreikiui, gali būti formuojami ir kiti komitetai: rizikos valdymo komitetas, valdysenos komitetas ir kt. Pavyzdžiui, valdysenos komitetas gali padėti valdybai priimti sprendimus dėl IISKIS gero valdymo principų ir atitikties funkcijos organizavimo.


II SKYRIUS

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR INTERESŲ KONFLIKTAI


PIRMASIS SKIRSNIS

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS


  1. Valdytojas jo kompetencijai priskirtus sprendimus priima veikdamas savo nuožiūra ir pagal nustatytą atsakomybę, vadovaudamasis teisės aktais bei valdymo įmonės ir (arba) IISKIS steigimo dokumentais.

  2. Valdytojas užtikrina, kad IISKIS sandoriai būtų vykdomi rinkos ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Itin dažnai rizika dėl sandorių atitikties šiems reikalavimams kyla interesų konfliktų atvejais, tad pastaruosius būtina tinkamai valdyti.


ANTRASIS SKIRSNIS

GALIMOS INTERESŲ KONFLIKTŲ SITUACIJOS


  1. Interesų konfliktai gali kilti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kai valdytojas (ar kitas jo valdomas ar kontroliuojamas subjektas ar su juo susijęs asmuo) gali turėti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių IISKIS sąskaita; IISKIS ar kitam klientui teikiamos paslaugos arba vykdomos veiklos rezultatu arba IISKIS ar kito kliento sąskaita sudaromo sandorio rezultatu yra suinteresuoti kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas IISKIS; turi finansinį ar kitokio pobūdžio suinteresuotumą teikti pirmenybę kito kliento ar kitos klientų grupės interesams IISKIS interesų sąskaita; teikia tokias pat paslaugas IISKIS ir kitam klientui ar klientams, kurie nėra kolektyvinio investavimo subjektai; gauna arba gaus ne iš IISKIS skatinimo priemonę, kuri yra susijusi su vykdoma IISKIS valdymo veikla ir kuri gali būti teikiama pinigų, prekių ar paslaugų forma, išskyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar kitus mokėjimus už paslaugas ir pan.

  2. Interesų konfliktai taip pat gali kilti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teikiančiais tam tikras paslaugas IISKIS ar valdymo įmonei. Pavyzdžiui, turto vertintojas kartu su IISKIS teikiamomis turto vertinimo paslaugomis gali pasiūlyti IISKIS teikti kitas paslaugas, kurias teikiant gali kilti abejonių dėl turto vertintojo atliekamo vertinimo objektyvumo.


TREČIASIS SKIRSNIS

INTERESŲ KONFLIKTŲ VALDYMAS


  1. Galimo interesų konflikto atveju ar kilus interesų konfliktui, asmenys, atsakingi už interesų konfliktų valdymą, kiti valdymo įmonės arba IISKIS darbuotojai ir organų nariai turi tinkamai įgyvendinti valdymo įmonėje arba IISKIS taikomą interesų konfliktų valdymo politiką (procedūrą), pavyzdžiui, apie kilusį interesų konfliktą nedelsdami informuoti politikoje (procedūroje) nurodytus atsakingus organus ar asmenis – IISKIS dalyvius ar jų atstovus, patariamąjį komitetą, stebėtojų tarybą, valdybą arba investicinį komitetą ir kt., uždrausti atlikti arba nurodyti laikinai susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, vykdyti kitus politikoje (procedūroje) numatytus veiksmus.

  2. Rekomenduojama, kad svarbus vaidmuo valdant interesų konfliktus tektų patariamajam komitetui. Tik turint šio komiteto nuomonę ir laikantis teisės aktų ir vidaus tvarkų reikalavimų galėtų būti sudaromi sandoriai, egzistuojant interesų konfliktui.

  3. Bet kuris valdymo įmonės arba IISKIS darbuotojas, taip pat valdymo ar priežiūros organo narys privalo nedelsdamas informuoti patariamąjį komitetą apie bet kokį galimą interesų konfliktą, kuris jam arba su juo susijusiems asmenims gali kilti dėl numatomo IISKIS turto investavimo ar jo pardavimo. Patariamasis komitetas turėtų įvertinti gautą informaciją apie pirmiau minėtą veiklą ir pateikti dėl jos savo nuomonę (pavyzdžiui, pateikti palankią arba nepalankią nuomonę dėl sandorio sudarymo). Rekomenduojama susilaikyti nuo potencialų interesų konfliktą galinčio sukelti sandorio, kol bus gauta patariamojo komiteto nuomonė dėl sandorio sudarymo.

  4. Jei patariamasis komitetas nesudaromas, 60 punkte nustatyta informacija pateikiama stebėtojų tarybai. Jei stebėtojų taryba nesudaroma ir atitinkama kompetencija priskirta investiciniam komitetui, ši informacija pateikiama pastarajam.


III DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS


  1. Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklės. Nors šios taisyklės skirtos valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, veikiančioms pagal KISĮ, valdytojui rekomenduojama susipažinti su šiomis taisyklėmis ir įvertinti poreikį savo veikloje vadovautis šiomis taisyklėmis (visiškai arba tik iš dalies).

  2. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, veikiančios pagal Įstatymą ir turinčios veiklos licenciją pagal Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PIKISVĮĮ), Gairėmis vadovaujasi tiek, kiek jos atitinka PIKISVĮĮ ir ES teisės aktus, taikomus alternatyvaus investavimo fondų valdytojams.

_____________________







PARAIŠKA FINANSUOTI IŠ LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS FONDO
!DOCTYPE HTML HTML LANGLT HEAD TITLELIETUVOS BANKASTITLE META CHARSETUTF8
(PRAŠYMO IŠDUOTI PAŽYMĄ(AS)PAŽYMĖJIMĄ(US) APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO TEISĖS


Tags: banko priežiūros, lietuvos banko, direktorius, sprendimas, priežiūros, informuotiesiems, lietuvos, banko, tarnybos