KALĖDINIS KARNAVALAS „ TRYS KIŠKIAI PONAI“ 20081221 VEIKĖJAI VEDANTYSIS






KALĖDINIS KARNAVALAS „ TRYS KIŠKIAI PONAI“

KALĖDINIS KARNAVALAS „ TRYS KIŠKIAI PONAI“

2008-12-21

VEIKĖJAI: Vedantysis

Trys kiškiai

Šarka

Lapė

Vilkas

Lokys

Trys voveraitės

Medžiotojas

Nykštukai

Snaigės



Vedantysis (V.) — Tai nutiko viename dideliame miške. Tyliai snigo.



Snaigių šokis.



V. — Kartą miško aikštelėje trys kiškiai šildėsi prieš saulutę.

1. kiškis Strykt į aukštį, 2. kiškis Strykt per pusnį

Strykt į tolį Minkštą baltą,

Prie meškos miegalės guolį. Per eglutę – ir nešalta.

3. kiškis Kam gi rengtis,

Kam gi klotis?

Juk svarbiausia – treniruotis.


Kiškių dainelė „Aš nieko, nieko nebijau...“


Kiškiai sugula po egle.


V. — Tuo metu pro šalį skrido šarka.

Šarka dainuoja.


Oi, baisi plepė,

Šarka aš esu.

Jau seniai miške

Žino iš tiesų.


Jokios paslapties

Man nepatikėk

Nes visas tuojau

Galiu išplepėt.

Šarka: — Ko čia sėdit kaip ponai (kreipiasi į kiškius)?

Kiškiai: — O taip, mes – ponai. Nuo šiol nebegraušime morkų, ėsim tik lapieną.

Šarka: — Vaje, tokią naujieną reikia visiems papasakoti.

Šarka nuskrenda.


V. — Tuo metu po mišką vaikštinėjo lapė.


Lapės daina: „ Kas nežino jos miške...“


Sugrįžta šarka


Šarka: — Kad žinotum, lapute, kas nutiko?

Lapė: — Kas gi nutiko?

Šarka: — Kokius kiškius sutikau...Jų buvo trys ir tokie dideli, kad lokys šalia jų atrodo kaip peliukas. Ir dar sakė, kad nuo šiol nebegrauš morkų, o ės tik lapieną.

Lapė: — Vaje, kokia nelaimė. Bėkim.


Ir pasileido bėgti.


V. — Kur buvęs, kur nebuvęs, atsliūkina vilkas.


Vilko daina: „ Vienišas vilkas“.

Grįžta šarka su lape.


Lapė: — Ko čia vaikštinėji?

Vilkas: — O kas nutiko?

Lapė: — Kad tu žinotum, kas miške dedasi?

Vilkas: — Kas gi dedasi?

Šarka: — Skridau mišku ir pamačiau tris kiškius. Jie tokie dideli, kad lokys šalia jų atrodo kaip peliukas.

Lapė: — O ausys štai tokios(rodo) . Ir sakė, kad nuo šiol nebegrauš morkų, o ės tik vilkieną.

Vilkas: — Oi, kaip baisu. Bėkim.


Visi išbėga iš salės.


V. — O štai ir lokys į mūsų mišką užklydo.


Pasirodo lokys


Lokys: — Mėgsta medų meškinai,

O kodėl, ar tu žinai?

Tai bent saldumėlis,

Žino visi žvėrys.


Pribėga šarka, lapė ir vilkas.


Vilkas: — Ar girdėjai, kas nutiko?

Lokys: — Negirdėjau. O kas nutiko?

Šarka: — Oi loky, kad žinotum, kas darosi miške. Skridau ir sutikau tris didelius kiškius.

Lapė: — Su tokiais dantimis. Ir dar sakė, kad nuo šiol nebegrauš morkų, o ės tik lokieną.

Lokys: — Vaje, kaip baisu. Bėkim greičiau.

V. — Ir pasileido bėgti. Tuo tarpu miške praliuoksėjo voveraitės.

Voveraičių daina: „ Trys voveraitės“


Sugrįžta žvėrys.


Lokys: — Ar žinote, kas miške darosi?

Voveraitės: — Ne. O kas darosi?

Šarka : — Skridau mišku, ir pamačiau tris kiškius. Jie tokie dideli, kad lokys šalia jų atrodo kaip peliukas.

Lokys: — Su tokiomis ausimis( rodo).

Lapė: — Su tokiais dantimis.

Vilkas: — Su tokiais pilvais, Ir dar sakė, kad nuo šiol nebegrauš morkų, o ės tik voverieną.

Voveraitės: — Kaip baisu. Bėkim.


V. — Tuo metu mišką apžiūrinėjo medžiotojas.


Medžiotojo daina: „Miško sargas“


Sugrįžta žvėrys.


Medžiotojas: — Žvėrys, kas nutiko? Ko jūs tokie išsigandę?

Voveraitės: — Kad žinotu, kas čia dedasi. Mūsų miške apsigyveno trys kiškiai pabaisos...

Lapė: — Su tokiomis ausimis.

Vilkas: — Su tokiais dantimis.

Lokys: — Su tokiais pilvais.

Voveraitės: — Ir dar sakė, kad nuo šiol nebegrauš morkų, o ės tik medžiotojus.

Medžiotojas: — Vaje, kaip baisu. Bėgam pas nykštukus, gal jie mums padės.

V. — Ir pasileido bėgti. O nykštukai tuo metu linksminosi savo trobelėje.


Nykštukų dainelė: „ Nykštukų ratelis“ .


Atbėga žvėrys ir beldžiasi.


Nykštukai: — Kas čia beldžiasi, kas namų neturi?

Žvėrys: — Tai mes — žvėrys. Atėjome pagalbos prašyti.

Nykštukai: — Kas nutiko ?

Šarka: — Skridau mišku ir sutikau tris kiškius. Jie tokie dideli, kad lokys šalia jų atrodo kaip peliukas.

Lapė: — Su tokiomis ausimis.

Vilkas: — Su tokiais dantimis.

Lokys: — Su tokiais pilvais.

Visi: — Ir dar sakė, kad nuo šiol nebegrauš morkų, o ės tik nykštukus.

Nykštukai:— Negali būti.

Visi: — Gali, gali. Eime pažiūrėti.

Visi ateina prie miegančių kiškių.


Šarka: — Ša, netriukšmaukite, dar pažadinsite. Tada bus riesta.:



Atsibunda kiškiai.


Kiškiai: — Ko čia, žvėrys, susirinkot?

Nykštukai: — Jie sakė, kad žadat mus suėsti.

Kiškiai: — Cha- cha- cha. Mes neėdam žvėrelių. Mes tik pajuokavom.

Nykštukai: — Kaip gerai, kad tai buvo tik juokai.

  1. Nykštukas: — Pažiūrėkit, snigti pradėjo.


Snaigių šokis


2. Nykštukas. Niekas šokti taip nemoka,

Kaip snieguolės baltos šoka.

Sukas kiemo vidury,

Virš laukų ir pagiry.


3. Nykštukas. Šokti truputį pramokę,

Ir vaikai po kiemą šoka,

Džiaugiasi puriu sniegu.

Kaip jiems linksma ir smagu.


4. Nykštukas. Na, eime ir mes pašokti,

Su vaikais kartu padūkti.

Pasisuksime ratu

Ir pažaisim su sniegu.


V. — O dabar visi kartu nusilipdykime sniego senį.


Žaidimas „ Nusilipdėm sniego senį“


Ateina Kalėdų senelis


Daina „ Laukiu dovanų“

Daina „ Greitai Kalėdos“

Žaidimas „ Čiūžina lapi per kyma“

Žaidimas „ Šiaudų batai“


Išdalijamos dovanos


Daina „ Džiaugsmingų Šventų Kalėdų“


ŠVENTĖS PABAIGA





Tags: kiškiai, ponai“, veikėjai, 20081221, vedantysis, kalėdinis, karnavalas