Ilgalaikio turto apskaita
VAS |
Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Jis yra nudėvimas t.y. perkeliamas į produkcijos ar paslaugų savikainą. Ilgalaikis turtas naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 07 30 nutarimas Nr. 955 “Dėl Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo”;
|
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas juridiniams asmenims nuosavybės (patikėjimo) teise priklausantis bei pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę”. |
Pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos įmonės turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį:
Turto sunaudojimo laikotarpis, per kurį uždirbama pelno;
Turto vertė;
Turto reikšmingumas įmonei.
Įmonė pati:
- nustato minimalią kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto grupės įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsižvelgdama į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo ilgalaikio materialiojo turto įvairovę bei vertę, vadovaudamasi reikšmingumo principu. Šį sprendimą įmonės vadovas įformina įsakymu. Vienoje įmonėje tas pats turtas bus laikomas ilgalaikiu, kitoje trumpalaikiu. Pvz., įmonėje, prekiaujančioje nekilnojamu turtu, pastatai, kuriais prekiaujama nebus ilgalaikis turtas.
savo nuožiūra sudaro ilgalaikio materialiojo turto grupes, atsižvelgdama į turimo ilgalaikio materialiojo turto įvairovę, grupavimą balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus, naudojimo paskirtį ir kitas savybes;
gali nustatyti vieną minimalią visų ilgalaikio materialiojo turto grupių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
- Jei turto vieneto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra lygi ar didesnė nei įmonės nustatyta minimali jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, jis priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei mažesnė – trumpalaikiam turtui, neatsižvelgiant į tai, kad šis objektas atitinka visus kitus pripažinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu kriterijus.
Pavyzdys
Ilgalaikio materialiojo turto grupės “Baldai” nustatyta minimali įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – 500 Lt.
Įmonė įsigijo stalą, kurio įsigijimo savikaina – 450 Lt. Šis stalas negali būti pripažintas ilgalaikiu materialiuoju turtu, nes jo įsigijimo savikaina yra mažesnė nei grupės “Baldai” nustatyta minimali įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, nors šis stalas atitinka visus kitus pripažinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu kriterijus (patikimai nustatyta įsigijimo savikaina, bus naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus ir t.t.).
Perduoto naudoti stalo vertė nurašoma į veiklos sąnaudas. Tačiau jei perkamas baldų komplektas ir atskirų komplekto vienetų įsigijimo savikaina mažesnė nei įmonės nustatyta minimali grupės “Baldai” įsigijimo savikaina, o bendra komplekto įsigijimo savikaina didesnė už minimalią, toks komplektas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui.
* Ilgalaikio materialiojo turto teikiamą būsimą ekonominę naudą gali sudaryti produkcijos, prekių ar paslaugų pardavimo pajamos, nuomos pajamos, išlaidų ateityje sumažėjimas (nuoma) ar kita nauda, gaunama naudojant šį turtą.
Pavyzdys
Įmonė 200x m. sausio 5 d. sudarė sutartį su tiekėjais dėl gamybos įrengimų, kurių vertė 50000 Lt, pirkimo.
Pagal sutarties sąlygas įmonė iki sausio 10 d. tiekėjams turi sumokėti 20 % įrengimų vertės avansą. Įrengimai bus pristatyti per 10 darbo dienų po avanso sumokėjimo dienos.
Sausio 9 d. įmonė sumoka avansą tiekėjams iš sąskaitos banke ir nurodo apskaitoje:
D 1263 Išankstiniai apmokėjimai 10 000
K 271 Sąskaitos bankuose 10 000
Sausio 20 d. gautus įrengimus įmonė užpajamuoja, į jų įsigijimo savikainą įskaičiuodama ir sumokėto avanso sumą:
D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000
K 1263 Išankstiniai apmokėjimai 10 000
K 4486 Kitos mokėtinos sumos 40 000
* Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nebaigtas komplektuoti, derinti, instaliuoti ar dėl kitų priežasčių nepradėtas naudoti turtas. Toks turtas turi būti apskaitomas atskirai nuo įmonės veikloje naudojamo turto, sąskaitoje “Ruošiamas naudoti” ilgalaikis turtas.
Pavyzdys
Įmonė 20X4 m. sausio 20 d. įsigijo gamybos įrengimų už 50 000 Lt.
Sausio–vasario mėn. vyko įrengimų montavimo ir bandymo darbai. Už šiuos darbus pagal gautas sąskaitas įmonė įrengimus montavusiai įmonei turi sumokėti 5 000 Lt.
Kovo 5 d. įmonė pradėjo naudoti įrengimus. Kadangi įrengimų eksploatacijos pradžia – kovo 5 d., iki šios datos įrengimai ir su jų parengimu naudoti susijusios išlaidos apskaitomos sąskaitoje “Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti”.
1. Sausio mėn. 20 d. gavus įrengimus, atliekami tokie įrašai:
D 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 50 000
K 4486 Kitos mokėtinos sumos arba 271 Sąskaitos bankuose 50 000
2. Gavus sąskaitas už montavimo ir bandymo darbus, įrašoma:
D 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 5 000
K 4486 Kitos mokėtinos sumos 5 000
3.Kovo mėn. 5 d., pradėjus įrengimų eksploataciją, daromi tokie įrašai:
D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 55 000
K 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 55 000
Ilgalaikis materialus turtas klasifikuojamas:
Pagal nuosavybę: gali būti priklausantis įmonei nuosavybės teise, bei pagal išperkamosios nuomos sutartį valdomas turtas. Taip pat g.b. dovanotas.
Pagal turto vaidmenį įmonės veikloje:
Pasyvusis – tai turtas tiesiogiai nedalyvaujantis gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.
Pvz., žemė.
Aktyvusis – tai turtas tiesiogiai dalyvaujantis gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Pvz., mašinos, įrengimai
Pagal naudojimą įmonės veikloje: dalyvauja įmonės veikloje, nenaudojamas įmonės veikloje (rezervuotas, remontuojamas).
Ilgalaikis turtas g.b. kilnojamas arba nekilnojamas.
Ilgalaikis turtas |
|
Nematerialus |
Įsigytos teisės Prestižas Kitas nematerialus turtas |
Materialus |
Žemė Pastatai ir statiniai Nebaigta statyba Kitas materialus turtas |
Finansinis |
Dalyvavimas kitose įmonėse Po vienerių metų gautinos sumos Kitas finansinis turtas |
Ilgalaikis turtas tai materialusis bei nematerialusis turtas, kuris
yra
perduotas įmonei su visą rizika, susijusi su šio
turtu. nėra
skirtas parduoti arba suvartoti per vieną ataskaitinį
laikotarpį; kurio
įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės
nusistatytą minimalią to turto vertę. daugelį
kartų naudojamas gamybos ir aptarnavimo procese ir
būdamas tos pačios natūrinės formos nusidėvi; naudojamas
ne trumpiau kaip per vienerius metus
Ilgalaikis turtas apskaitomas 1 klasės sąskaitose. Kiekviena turto sąskaita turi analitines sąskaitas. Pvz., 122 Transporto priemonės: 1220 Įsigijimo savikaina, 1221 Perkainojimas, 1227 Nusidėvėjimas (-) (kontrarinė).
Ilgalaikio materialaus turto įvertinimas
12 VAS „Ilgalaikis materialus turtas“ numato, kad įmonės ilgalaikis turtas g.b. įvertintas įsigijimo savikaina arba perkainota verte.
Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o balanse – likutine verte (įsigijimo kaina –nusidėvėjimas).
Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.
Nustatant ilgalaikio turto įsigijimo vertę, svarbu, kad į ją nebūtų įskaičiuotos įmonės bendrosios ir administracinės sąnaudos.
Įsigijus ilgalaikį turtą (pirkimo atveju) įmonės apskaitoje yra daromi tokie buhalteriniai įrašai : D – atitinkama ilgalaikio turto sąskaita 12 sąskaitų atitinkamos subsąskaitos
K – skola tiekėjui arba jeigu apmokama iš karto pinigų sąskaita K (443, 4486, 27)
Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomas PVM. Jeigu įsigyjant turtą buvo pasinaudota banko paskolomis, tai palūkanos į įsigijimo savikainą neįskaitomos.
Ilgalaikį materialų turtą įmonė gali pasigaminti savo jėgomis. Pasigaminimo savikainą sudarys visos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Neįtraukiamos veiklos sąnaudos.
Jei įmonė pasirenka perkainotos vertės būdą, ilgalaikis materialus turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas perkainota verte. Finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą. Perkainojimas turi būti atliekamas periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.
P irkimo kaina Materialaus Pradinė materialaus
ilgalaikio turto ilgalaikio turto vertė
Įvairios papildomos savikaina
išlaidos
Priklausomai nuo ilgalaikio turto paskirties: Įvairūs mokesčiai, melioravimo, tręšimo ir valymo išlaidos, transportavimo, perkrovimo ir iškrovimo išlaidos, instaliavimo ir išbandymo, remontų, atliekamų prieš pradedant ilgalaikį turtą eksploatuoti vertė bei kitos su turto įsigijimu susijusios išlaidos. |
|
|
|
|
|
|
Ilgalaikio turto pasigaminimo savikaina
Tiesioginės išlaidos:
Pagrindinių žaliavų, medžiagų ir komplektavimo gaminių įsigijimo savikaina, tiesioginio darbo išlaidos: Materialaus
d arbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidos
ilgalaikio
Netiesioginės išlaidos:
P agalbinių žaliavų, medžiagų ir komplektavimo turto gaminių įsigijimo savikaina, papildomo darbo išlaidos:
darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidos savikaina
Pradinė materialaus ilgalaikio turto
vertė
Priklausomai nuo ilgalaikio turto paskirties: Įvairūs mokesčiai, melioravimo, tręšimo ir valymo išlaidos, transportavimo, perkrovimo ir iškrovimo išlaidos, instaliavimo ir išbandymo, remontų, atliekamų prieš pradedant ilgalaikį turtą eksploatuoti vertė bei kitos su turto įsigijimu susijusios išlaidos. |
|
|
|
|
|
|
Įmonės savininkų (savininko) turtinių įnašų IMT įsigijimo savikaina turi būti patvirtinta savininkų (akcininkų) susirinkimo arba savininko sprendimu. Ši patvirtinta vertė negali būti didesnė už perduodamo objekto tikrąją vertę. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad turtiniai akcininkų įnašai turi būti įvertinti turto vertintojo. Turtinio įnašo įsigijimo savikaina bus savininkų susirinkimo arba savininko patvirtinta vertė, ne didesnė už tikrąją vertę, plius (bei) išlaidos (atvežimo, remonto, sumontavimo, instaliavimo, išbandymo ir kitos), susijusios su turto parengimu veikti ir naudoti.
Visos prekybos nuolaidos ir lengvatos turi būti atimamos iš įsigijimo savikainos.
Administracinės ir kitos bendrosios pridėtinės išlaidos į įsigijimo savikainą neįskaitomos.
I įsigijimo savikainą neįskaitomas grąžintinas pridėtinės vertės mokestis.
Palūkanos į turto įsigijimo sąvikainą neįskaitomos ir pripažįstamos atitinkamo laikotarpio sąnaudomis.
Pavyzdys 2.
Sausio 10 d. pirkti gamybos įrengimai už 50 000 Lt skolon. Už įrengimų atvežimą gauta sąskaita iš transporto įmonės – 400 Lt. Už įrengimų sumontavimą įmonės darbininkams priskaičiuota 500 Lt darbo užmokesčio ir 31 % socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio už montavimo darbus – 155 Lt. Įrengimams sumontuoti sunaudota medžiagų už 300 Lt. Sausio 20 d. įrengimai perduoti naudoti.
1. Sausio 10 d. apskaitoje registruojamas įrengimų gavimas:
D 1242 Mašinos ir įrengimai – ruošiamos naudoti 50 400
K 4486 Kitos mokėtinos sumos (už įrengimus) 50 000
K 4486 Kitos mokėtinos sumos (už atvežimą) 400
2. Registruojant įrengimų paruošimo naudoti išlaidas, daromi įrašai:
D 1242 Mašinos ir įrengimai – ruošiamos naudoti 955
K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 500
K 4463 Mokėtinas socialinis draudimas 155
K 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 300
3. Sausio 20 d. perdavus įrengimus naudoti įrašoma:
D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 51 355
K 1242 Mašinos ir įrengimai – ruošiamos naudoti 51 355
Pavyzdys 6
Tame pačiame ceche įmonė savo reikmėms gamina įrenginį ir dar dviejų rūšių įrengimus, skirtus parduoti.
Tiesioginėms gaminamo turto objekto išlaidoms bus priskirta :
darbininkų, gaminančių įrenginį, darbo užmokestis, socialinis draudimas, sunaudotos medžiagos, detalės, mazgai, komplektuojamieji gaminiai ir pan.
Netiesioginės išlaidos (cecho apšvietimo ir šildymo, pastato ir įrangos nusidėvėjimo, cecho valdymo ir aptarnavimo darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo išlaidos) tenka visiems gaminamiems įrengimams ir turi būti priskirtos visų rūšių produkcijai.
Pavyzdys 7Kompiuterius gaminanti įmonė nusprendė vieną kompiuterį pasilikti savo reikmėms. Kompiuterių savikaina pagamintos produkcijos sąskaitoje yra 3 800 Lt už vienetą, produkcija realizuojama pirkėjams po 5 000 Lt už vienetą. Įrašai apskaitoje bus tokie:
D 1230 Kita įranga, prietaisai ir įrenginiai – įsigijimo savikaina 3 800
K 2013 Pagaminta produkcija 3 800
Kompiuterio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra 3 800 Lt, o ne 5 000
Pavyzdys 9
Akcininkas J.Jonaitis už įsigyjamas uždarosios akcinės bendrovės “A” išleistas akcijas sumoka turtiniu įnašu, perduodamas sandėlį, kurio tikroji vertė, nustatyta nepriklausomo turto vertintojo ir patvirtinta akcininkų susirinkimo yra 40 000 Lt. J.Jonaičio įsigyjamų akcijų nominalioji vertė – 40000 Lt. Gavusi sandėlį, iki jo perdavimo naudotis, įmonė patyrė sandėlio įregistravimo išlaidas – 400 Lt ir atliko remontą už 3 000 Lt.
Pasirašius akcijų pirkimo sutartį ir gavus sandėlį, įrašai apskaitoje tokie:
D 1212 Pastatai ir statiniai - ruošiami naudoti 40 000
K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas 40 000
Įregistravus sandėlį:
D 1212 Pastatai ir statiniai - ruošiami naudoti 400
K 272 Kasa 400
Įsigytas materialusis turtas apskaitoje registruojamas:
D 12 – 0 Ilgalaikis materialusis turtas – įsigijimo savikaina (pagal turto grupes) arba
D 12 – 2 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)
K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 Kasa
K 4486 Kitos mokėtinos sumos
K 1263 Išankstiniai apmokėjimai
K 4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui (pvz.muito mokestis)
K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis
K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos
K 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai ir pan.
IMT ĮSIGIJIMO (PASIGAMINIMO) SAVIKAINA
VAS: Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
Bendrasis įsigijimo (pasigaminimo) savikainos principas reikalauja įtraukti į turto objekto vertę visas išlaidas, patirtas įsigyjant ir paruošiant objektą naudoti, kaip numatyta.
Įsigyjant ar gaminantis IMT už skolintas lėšas, palūkanos, mokamos už tokias paskolas, į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių finansinės veiklos sąnaudomis.
Įmonės gali pačios kurti IMT objektus, savo reikmėms (pasistatyti pastatą, susiprojektuoti ir pasigaminti įrengimus, baldus). Savo jėgomis statomo (pasigaminamo) turto savikaina yra nustatoma pagal tuos pačius principus kaip ir įsigyjant turtą.
Buhalteriniai įrašai sąskaitose,įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą (IMT)
Nr. |
Operacijos turinys |
Debetuojama sąskaita |
Kredituojama sąskaita |
||
1. |
Perkamas IMT numatant būsimos turto išvežimo ir kt. išlaidos, jei jos pripažįstamos atidėjimais. |
12-0
|
IMTįsigijimo savikaina |
4486 404 |
Kitos mokėtinos sumos Atidėjimai |
|
Mokomi pinigai: |
4486 |
Kt. mokėt. sumos |
271 |
Sąskaitos bankuose |
2. |
Nupirkto IMT skolon vertė |
12-2 |
IMT ruošiamas naudoti |
44861
44862
|
Kitos mokėtinos skolos (įrengimams) Kitos mokėtinos skolos (transporto išlaidos) |
2.1 |
Nupirkto IMT paruošimas naudoti |
12-2 |
IMT ruošiamas naudoti |
4461 4463 2011 |
Mokėtinas darbo užm. Mokėt. įmokos į Sodrą Žaliavos ir kompl.gam. |
2.3 |
Perduodamas IMT naudoti |
12-0 |
IMTįsigijimo savikaina |
12-2 |
IMT ruošiamas naudoti
|
3. |
Įmonė ne PVM mokėtoja perka IMT arba IMT neapmokestinamas PVM,tuomet IMT apskaitomas pasirinktinai vienu iš pateiktu būdų,apskaitos politikoje nurodant pasirenkama būdą: |
12-0 |
IMTįsigijimo savikaina |
4486 |
Kitos mokėtinos sumos
|
12-0
6123 |
IMTįsigijimo savikaina
Neatskaitomo PVM sąnaudos |
4486 |
Kitos mokėtinos sumos
|
||
3.1 |
Įmonė PVM mokėtoja perka IMT |
12-0 2431 |
IMTįsigijimo savikaina Gautinas PVM |
4486 |
Kitos mokėtinos sumos
|
4. |
Jei turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos |
12-0
630
4486
4486 |
IMTįsigijimo savikaina
Palūkanų sąnaudos
Kitos mokėtinos sumos (IMT) Kt. mokėt. sumos (palūkanoms) |
4486
4486
271
271 |
Kitos mokėtinos sumos (IMT) Kitos mokėtinos sumos (palūkanoms) Sąskaitos bankuose
Sąskaitos bankuose |
5. |
Įmonės akcijų įsigijimas sumokant turtinių įnašu,jeigu patiriamos papildomos išlaidos
Perdavimas naudoti - |
12-2
12-2
12-2
12-0 |
IMT ruošiamas naudoti
- įv.registravimo išlaidoms - įv.remonto išlaidoms IMTįsigijimo savikaina |
301
271
4486
12-2 |
Įstatinis pasirašytas kapitalas Sąskaitos bankuose
Kitos mokėtinos sumos
IMT ruošiamas naudoti |
6. |
Pajamuojamas dovanotas IMT,patiriant papildomas išlaidas Perdavimas naudoti - |
12-2
12-2 12-0 |
IMT ruošiamas naudoti
IMT ruošiamas naudoti IMTįsigijimo savikaina
|
3511
4486 12-2 |
Gautos dotacijos ir subsidijos Kitos mokėtinos sumos IMT ruošiamas naudoti |
Ilgalaikio materialaus turto dokumentavimas
Įmonei įsigijus ilgalaikį turtą, jis turi būti užfiksuotas apskaitoje. Ilgalaikio turto įsigijimas pirmiausiai turi būti pagristas juridinę galią turinčiu dokumentu. Dokumente turi būti visi LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme. nurodyti privalomieji rekvizitai. Tai gali būti PVM sąskaita-faktūra, sąskaita–faktūra, laisvos formos dokumentas (perkant iš fizinio asmens). Remiantis pirkimo dokumentu kiekvienam ilgalaikio turto objektui arba vienarūšio turto grupei užvedama “Ilgalaikio turto inventorinė kortelė”. IMT analitinė apskaita organizuojama kaip individuali kiekvieno objekto apskaita. Gavusi objektą, buhalterija atidaro IT apskaitos kortelę:
IMT rūšies pavadinimas, kodas, kontrolinės sąskaitos pavadinimas, Nr.
Inventorinis numeris |
Gavimo data |
Įsigijimo vertė |
Perdavimo į eksploataciją data |
Apskaičiuota metinė nusidėvėjimo |
|
suma |
norma |
||||
|
|
|
|
|
|
Kas mėnesį (ketvirtį) apskaičiuota nusidėvėjimo suma įrašoma į atitinkamą “Nusidėvėjimo lentelės” langelį.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti atliekamas analitinių kortelių ir atitinkamų Didžiosios knygos sąskaitų likučių patikrinimas. Visų pradinių verčių analitinėse kortelėse bendra suma turi būti lygi sintetinių sąskaitos – 12300 likučiui.
Sukaupto nusidėvėjimo suma – turi atitikti atitinkamos nusidėvėjimo sąskaitos (1237, 1227, 1217 ir pa.) likutį. Jei IT perkainojamas, perkainojimo suma bei naujai apskaičiuota nusidėvėjimo norma įrašoma kortelės atitinkamose skiltyse.
Taip pat “Ilgalaikio turto inventorinėje kortelėje” t.b. atkelti duomenys iš pirminių turto pardavimo ar nurašymo dokumentų. Nusidėvėjimo sumos atkeliamos iš buhalterinių pažymų. Buhalterijoje “Ilgalaikio turto inventorinės kortelės” grupuojamos pagal turto tipus, materialiai atsakingus asmenis ir t.t
Jose taip pat pažymimos: perkainojimo data, koeficientai, vertės perviršis, atsiradęs dėl perkainojimo. Visais atvejais įsigijimo vertės suma turi būti įrodyta dokumentais. Įsigijus IMT kiekvienam objektui sudaromas IT priėmimo-perdavimo Aktas. Jame nurodoma iš kur, kada, ir koks objektas buvo gautas, pateikiamas jo trumpas apibūdinimas, aprašoma techninė būklė. Aktą surašo komisija, tvirtina įmonės vadovas. Pagal šį aktą gautas objektas užpajamuojamas ir atidaroma Ilgalaikio turto apskaitos kortelė.
. Analitiniai kortelių duomenys jungiami į bendrą įmonės ilgalaikio turto apskaitos registrą. Likviduojant turtą surašomas likvidavimo aktas, kuriame nurodoma likviduojamo turto pavadinimas, jo įsigijimo, eksploatavimo pradžia, nusidėvėjimo suma, likvidavimo priežastys, po likvidavimo užpajamuotos atsargos.
Materialaus ilgalaikio turto naudojimo pradžią būtina įforminti “Turto įvedimo į eksploataciją aktu”. Jame nurodoma turto naudojimo pradžia, numatomas eksploatavimo laikotarpis, įsigijimo vertė, nusidėvėjimo skaičiavimo būdas. Tai labai svarbu todėl, kad tik įmonės veikloje naudojamam turtui gali būti pradėtas skaičiuoti nusidėvėjimas. Aktą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įsakymu įgaliotas asmuo.
Ilgalaikio turto klasifikavimas
12 VAS apibrėžia: Ilgalaikis materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.
Įmonės turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį. Jis pateikiamas to turto likvidumo (galimybės paversti tą turtą grynais pinigais greitis) mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu žeme ir baigiant ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais. Visas materialus yra skirstomas:
Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, kad vienintelė iš ilgalaikio materialaus turto nenudėvima. Apskaitoje užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą jos naudojimo laikotarpį. Pakeisti žemės pradinę vertę galima tik ją perkainojant, pvz., dėl infliacijos ar atliktų didelių darbų, pvz., drenažo, dėl kurių pagerėja žemės kokybė. Svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos įsigijimas susijęs su įvairiomis išlaidomis, kurias patiria įmonė. (Pvz., įv. mokesčiai). Jeigu žemė perkama kartu su joje esančiu senu ir įmonei nereikalingu pastatu, tai jo nugriovimo išlaidos bus įskaičiuotos į pradinę žemės vertę.
Gamybiniai ar administraciniai pastatai ir statiniai gali būti įsigyjami sumokant už juos pardavėjui tam tikrą pinigų sumą arba statomi savo jėgomis. Jeigu pastatai ir statiniai perkami, tai pradinę vertę sudarys pardavimo-pirkimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų prieš pradedant eksploatuoti, vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatus pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visos išlaidos, susijusios su pastato pastatymu.
Kiekviena įmonė įsigyja įvairių transporto priemonių. Tai lengvieji arba kroviniai automobiliai, traktoriai ir t.t. Jas įmonė įsigyja, kad naudotų ilgą laiką ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės darbuotojus. Pradinė vertė užfiksuojama apskaitoje prie pirkimo kainos pridėjus visas išlaidas susijusias su transporto priemonių pirkimu.
Tokia pat tvarka fiksuojant apskaitoje kitus įrenginius ir įrankius , mašinas ir įrengimus.
Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami įmonės gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus įmonė gali statytis savo jėgomis arba pagal sutartis su kitomis specializuotomis įmonėmis. Kai darbas bus pabaigtas, visos sukauptos išlaidos sudarys pradinę objekto vertę, kuri iš šio straipsnio bus perkelta į atitinkamą materialaus ilgalaikio turto straipsnį, pvz., pastatai.
Lizingo (išperkamosios nuomos ir panašių teisių) straipsnyje atvaizduojamas visas ilgalaikis materialusis turtas, kuriuo įmonė disponuoja lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių pagrindu. Čia gali būti atvaizduojamos visos aukščiau aptartos ilgalaikio materialiojo turto rūšys: žemė, pastatai ir statiniai bei mašinos, transporto priemonės, įrenginiai.
Šiame straipsnyje atvaizduojama ir įmonės suteikto nemokamai disponuoti ilgalaikio materialiojo turto vertė. Iš šio straipsnio į anksčiau minėtas ilgalaikio materialiojo turto grupes atitinkamos sumos perkeliamos tada, kai įmonė visiškai atsiskaito su lizingo suteikėju ir turtas pereina jos nuosavybėn.
Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantis turtas, neatsižvelgiant į jo pobūdį.
Materialaus ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas yra jo faktinė savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, padarytos tą turtą įsigyjant. Ši savikaina vadinama ilgalaikio turto pradine verte. Materialaus ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, jį perkant, sudaro: pirkimo kaina ir įvairios papildomos išlaidos (įvairūs mokesčiai, transportavimo, perkrovimo ir iškrovimo išlaidos, instaliavimo, išbandymo ir kitos su turto įsigijimu susijusios išlaidos prieš pradedant eksploatuoti šį turtą).
Ilgalaikiam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas. Nudėvėtąja turto dalimi sumažėja paties turto, o ta dalis vadinama ilgalaikio turto nusidėvėjimu (nematerialiam turtui - amortizacija).
Atėmus iš pradinės vertės nudėvėtą jo dalį, gauname likutinę ilgalaikio turto vertę.
Pasitaiko, kad nudėvimas ne visas ilgalaikis turtas, bet iki tam tikro laipsnio - iki likvidacinės vertės. Net ir iš visiškai nudėvėto turto lieka bent metalo laužas ar kitos naudojimui tinkančios medžiagos. Jų galimo panaudojimo vertė vadinama likvidacine verte. Likvidacinę vertę nustato įmonės specialistai įvertindami tikėtiną naudą iš nudėvėto turto perleidimo ar likvidavimo. Ji negali būti didesnė kaip 10% pradinės vertės. Kai nustatoma likvidacinė vertė, nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo nudėvėtinos vertės: Pradinė vertė- Likvidacinė vertė = Nudėvėtina vertė (suma perkeliama į sąnaudas).
Kartais turtas, pasibaigus jam numatyto naudojimo laikotarpiui, dar būna tinkamas naudoti, nors visa nudėvėtina vertė perkelta į sąnaudas. Tada apskaitoje turtas įkainojamas 1 Lt atmintine verte.
Pvz., transporto priemonės pradinė vertė V1=10000 Lt, likvidacinė V2=10%=1000 Lt, nudėvėtina 10000-1000=9000 Lt. Ši suma bus perkelta per turto naudojimo laiką į sąnaudas. Jeigu jau apskaičiuota ir perkelta į sąnaudas pvz., 3000 Lt 10000-3000=7000 Lt yra likutinė to turto vertė.
Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo skaičiavimas ir apskaita
Įmonės veikloje naudojamas turtas nusidėvi. Ilgalaikio materialaus turto savikaina perkeliama į sąnaudas, patirtas uždirbant pajamas. Ilgalaikio materialaus turto savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos.
12 VAS pateikiamas apibrėžimas:
Nusidėvėjimas – tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.
IT nusidėvėjimo taisykles
Jeigu
visiškai nudėvėtas IT ir toliau naudojamas
veikloje, jo likutinė vertė apskaitos registruose ir
atskaitomybėje negali būti mažesnę už 1 Lt.
IT naudingo eksploatavimo laikotarpis;
IT metinė nusidėvėjimo suma;
IT likvidacinė vertė
gali būti tikslinami kartą per 3 metus
Materialiajam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, o nematerialiajam amortizacija.
Pastato pradinė vertė 80000 Lt, šio pastato nusidėvėjimo suma 10000 Lt, likutinė vertė, kuri keliama į balansą 80000-10000=70000 Lt. Likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė.
Nusidėvėjimą galima pradėti skaičiuoti tik nuo kito mėn. 1 dienos, pradėjus naudoti turtą ir baigti nuo kito mėn. 1 dienos, jį nurašius. Naudojimo pradžios įrodymas gali būti perdavimo naudoti aktas ar kitas dokumentas, fiksuojantis objekto naudojimo pradžią.
Pav. Jei įmonė birželio 1 d. pradėjo naudoti vieną, o birželio 30 d. kitą ilgalaikio materialiojo turto objektą, abiejų objektų nusidėvėjimas bus pradedamas skaičiuoti nuo liepos 1 d. Jeigu įmonė įsigijo ilgalaikio materialiojo turto objektą birželio 20 d., o pradėjo jį naudoti liepos 4 d., tai nusidėvėjimas bus skaičiuojamas nuo rugpjūčio 1 d.
Nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas, nuo kito mėnesio pirmos dienos po jo nurašymo, pardavimo, perdavimo ir pan. arba kai visa naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertė, atėmus likvidacinę, perkeliama į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą.
Pav. jei įmonė birželio 20 d. pardavė ilgalaikio materialiojo turto objektą, nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo liepos 1 d. Nusidėvėjimo skaičiavimo nutraukimo dokumentas gali būti ilgalaikio turto pardavimo sutartis, jo likvidavimo, perdavimo aktas, apskaitos duomenys apie priskaičiuotą nusidėvėjimą.
Jei turtas nenaudojamas įmonės veikloje, jam nusidėvėjimo skaičiuoti negalima. Nusidėvėjimui skaičiuoti naudojami LRV patvirtinti nusidėvėjimo normatyvai. Patvirtinti maksimalūs nusidėvėjimo normatyvai, kurie nustato per kokį trumpiausią laikotarpį ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertė gali būti perkelta į sąnaudas. Kartą per 3 metus įmonė gali keisti nustatytus nusidėvėjimo normatyvus.
Kokį nusidėvėjimo skaičiavimo būdą įmonės taiko savo apskaitoje turi būti pažymėta paaiškinamajame rašte sudarant metinę finansinę atskaitomybę.
Norint apskaičiuoti naudojamo IMT nusidėvėjimo per ataskaitinį laikotarpį sumą, turi būti įvertintos trys jo charakteristikos:
Naudingo tarnavimo laikas. Įmonės, atsižvelgdamos į savo patirtį, rinkoje susiklosčiusią padėtį, finansinės atskaitomybės tikslams pačios nustato įvairių ilgalaikio materialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laiką.(ryšio tech, pastatai - skirtingas).
Likvidacinė vertė. T.y. numatoma turto vertė pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui. Pastatus ar statinius, pasibaigus jų naudingo tarnavimo laikui, galima parduoti, įrengimus – realizuoti kaip metalo laužą ir pan.
Pav.
Objekto įsigijimo savikaina – 2 500 Lt, likvidacinė vertė – 300 Lt,
Nudėvimoji objekto vertė bus:
2 500 Lt – 300 = 2 200 Lt.
Nusidėvėjimas neskaičiuojamas:
- žemei, nes ji yra neriboto naudojimo laiko;
bibliotekų fondams, meno kūriniams, muziejų eksponatams, į kultūros vertybių registrą įtrauktam IMT, išskyrus pastatų.Į kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų nusidėvėjimas skaičiuojamas tuo atveju, jei jie buvo rekonstruojami ar remontuojami ir dėl to buvo padidinta jų vertė. Šiuo atveju skaičiuojamas tik dėl remonto ar rekonstrukcijos padidėjusios pastato įsigijimo vertės nusidėvėjimas;
nenaudojamam ilgalaikio materialiajam turtui
Nusidėvėjimui apskaityti naudojamos kontrarinės sąskaitos, kuriose parodoma kiekvienos IT rūšies nusidėvėjimo suma. Kiekviena IT sąskaita turi jai atitinkančią atskirą nusidėvėjimo sąskaitą.
Pvz pastatų įsigijimo savikaina 1210 Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas 1217 Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)
Apskaičiuoto nusidėvėjimo korespondencijos.
I. Apskaitoje registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, atliekami šie įrašai:
D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos;
K 12-7 IMT nusidėvėjimas
II. Registruojant su produkcijos gamyba susijusio IMT nusidėvėjimą, nurodoma apskaitoje:
D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos ar 2012 Nebaigta gamyba
K 12–7 Ilgalaikis materialusis turtas – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas.
Apskaitoje gali būti taikomi tokie ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo metodai :
Tiesiogiai proporcingas (tiesinis)
Produkcijos
Metų skaičiaus
Dvigubas – mažėjančios vertės
Metų skaičiaus ir dvigubai – mažėjančios vertės metodai vadinami pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodais.
Įmonės nusidėvėjimo skaičiavimo metodus gali keisti tik vieną kartą per visą turto eksploatavimo laikotarpį ir tik iš pagreitinto į tiesioginį.
Tiesiog proporcingas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas.
Skaičiuojant tiesiog proporcingu metodu daroma prielaida, kad IMT objektas yra tolygiai naudojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką ir kasmet teikia tokią pat naudą. Materialus turtas nusidėvi vienoda suma kiekvienais naudojimo metais.
Materialaus ilgalaikio turto pradinė vertė V1 = 62000 Lt
Likvidacinė vertė V2 (ne daugiau 10% pradinės vertės) = 5000 Lt
Turto naudojimo laikas (metų skaičius) T = 6 metai
Metinė nusidėvėjimo suma V1-V2
N=
T
62000-5000 57000
= = 9500 Lt
6 6
N |
9500 |
12 |
12 |
suma
Nusidėvėjimo norma 9500
X 100 % =16,7 %
57000
Produkcijos kiekio metodas
Produkcijos kiekio metodas tinka pagrindinių priemonių, kurios tiesiogiai dalyvauja produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo procese, nusidėvėjimui skaičiuoti, kai pagrindinių priemonių nusidėvėjimas tiesiogiai priklauso nuo jomis pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų kiekio.
Produkcijos būdo pagrindas yra pagamintos produkcijos, suteiktų paslaugų kiekis. Šis metodas naudojamas skaičiuojant nusidėvėjimą turtui, kurio nusidėvėjimas priklauso nuo to turto naudojimo intensyvumo.
Nusidėvėjimo suma apskaičiuojama :
V1 – V2
N = x P
P max
V1- pradinė vertė
V2- likvidacinė vertė
P max – numatomas pagaminti produkcijos (atlikti paslaugų) kiekis per visą turto naudojimo laikotarpį
P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis
Svarbiausias šio metodo trūkumas, kad išanksto negalima nustatyti kiek bus pagaminta produkcijos ar suteikta paslaugų.
Parenkant ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdą, tiesiog proporcingą ar produkcijos kiekio, reikia atsižvelgti į tai kas daugiausia lemia turto nusidėvėjimą – pagamintos produkcijos kiekis ar jo naudojimo laikas.
Metų skaičiaus metodas.
Metų skaičiaus metodu nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo įsigijimo vertės, tačiau pirmaisiais metais į savikainą įskaitoma didžiausia sąnaudų dalis, o vėliau kas metai jį mažėja. pirmaisiais naudojimo metais naujas turtas gali teikti daugiau ekonominės naudos nei vėlesniais, todėl ir nusidėvėjimo išlaidos taip pat turi būti didesnės. Taikoma aktyviajai ilgalaikio turto daliai. Mechaninis įrengimų veiksmingumas turi tendenciją kasmet mažėti, atsiranda naujų, našesnių įrengimų, didėja senų įrengimų eksploatavimo ir priežiūros išlaidos.
Skaičiuojant nusidėvėjimą šiuo metodu, naudojamasi eile trupmenų, kurių reikšmės kiekvienais ateinančiais metais vis mažėja. Trupmenos vardiklis yra pastovus visais apskaitos laikotarpiais. Jį sudaro numatytų ilgalaikio turto naudojimo metų suma.
Nusidėvėjimo suma apskaičiuojama :
N= V1 – V2 V1 – 10 000, V2 – 1 000 T – 5 1+2+3+4+5=15
T
Nusidėvėjimo suma |
Nusidėvėjimo % |
5 I metai 10 000 – 1 000 = 9 000 x = 3 000 15
4 II metai 10 000 – 1 000 = 9 000 x = 2 400 15
3 III metai 10 000 – 1 000 = 9 000 x = 1 800 15
2 IV metai 10 000 – 1 000 = 9 000 x = 1 200 15
1 V metai 10 000 – 1 000 = 9 000 x = 600 15
Viso 9 000 |
33.3
26.7
20.0
13.3
6.7
100 % |
Dvigubas- mažėjančios vertės metodas.
Šio metodo esmė yra ta, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės.
V1 – 10 000, V2 – 1 000
T – 5
1 00 x 2 Dvigubai mažėjančios vertės norma %
T
1 00 x 2 40 %
5
Paskutiniųjų metų nusidėvėjimo sąnaudos apskaičiuojamos iš likutinės vertės metų pradžioje atimant likvidacinę vertę, kuri ir neturi būti nudėvėta.
Metai |
Pradinė vertė |
Nusidėvėjimas % |
Metinė nusidėvėjimo suma |
Sukaupta nusidėvėjimo suma |
Likutinė vertė |
I II III IV V |
10 000 10 000 10 000 10 000 1296 |
40 40 40 40 -1000 |
4 000 2 400 1 440 864 296 |
4 000 6 400 7 840 8 704 9 000 |
10 000 6 000 3 600 2 160 1 296 1 000 |
ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE IR PATEIKIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE
*IMT jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas įsigijimo savikaina arba perkainota verte.
Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi apskaitos būdai.
* Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti įsigijimo savikainaos būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, finansinėje atskaitomybėje parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jo vertės sumažėjimą.
Ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti mažinama tik tada, kai jo balansinė vertė reikšmingai didesnė už jo atsiperkamąją vertę, t.y. sumą, kurią ketinama gauti naudojant ar parduodant turtą. Suma, kuria sumažėja ilgalaikio materialiojo turto vertė, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo ir parodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos. Pripažinus nuostolius dėl vertės sumažėjimo, turi būti patikslintas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas ateityje taip, kad likusi turto nudėvimoji vertė būtų paskirstyta per likusį naudingo tarnavimo laiką.
Pavyzdys
Gamybos įrengimų įsigijimo savikaina – 100 100 Lt, likvidacinė vertė – 100 Lt, naudingo tarnavimo laikas – 5 m., taikomas tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Po 2 naudojimo metų sukauptas įrengimų nusidėvėjimas – 40 000 Lt, balansinė vertė – 60 100 Lt. Sudarant finansinę atskaitomybę nustatyta, kad panašių ir panašiai naudojamų įrengimų atsiperkamoji vertė, nustatyta atsižvelgiant į tikrąją vertę – 24 100 Lt. Šiuo atveju turi būti registruojamas įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai – 36 000 Lt. Įmonės apskaitoje daromi įrašai:
D 6133 Materialaus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos 36 000
K 1249 Mašinos ir įrengimai – vertės sumažėjimas 36 000
Patikslinamas nusidėvėjimo skaičiavimas:
(100 100 Lt – 100 Lt – 40 000 Lt – 36 000 Lt) / (5 m. – 2 m.) = 8 000 Lt per metus
Jei, sumažinus turto vertę, nesutrumpėja šių įrengimų naudingo tarnavimo laikas, į gaminamos produkcijos savikainą per likusius 3 metus kasmet bus įskaitoma po 8 000 Lt nusidėvėjimo suma vietoj anksčiau nustatytų 20 000 Lt.
Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti perkainuotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas turi būti atliekamas reguliariai, ne rečiau kaip kas penkerius metus kad turto balansinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jo tikrosios vertės finansinės atskaitomybės sudarymo dieną, t.y. turto balansinė vertė turi būti padidinama (ar sumažinama) iki to turto tikrosios vertės. Žemės, pastatų tikroji vertė paprastai yra jų rinkos vertė, kurią dažniausiai nustato kvalifikuoti turto vertintojai. Įrangos, įrengimų, transporto priemonių tikroji vertė paprastai yra jų rinkos vertė, kurią gali nustatyti turto ir verslo vertintojai, arba naudojantis kita prieinama tinkama informacija (katalogais, internetu, spauda ir t.t.). Perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą, patikslinamas jo nusidėvėjimo skaičiavimas, t.y. ateityje nudėvima perkainota jo vertė.
Ilgalaikio turto nurašymas
Ilgalaikis materialus turtas nurašomas šiais atvejais :
pilnai nusidėvėjęs, tačiau nebetinkamas naudoti
pilnai nenusidėvėjęs, tačiau netinkamas naudoti
parduotas
perduotas neatlyginamai
Dažniausiai turtas nurašomas tada, kai turto nusidėvėjimo suma būna lygi įsigijimo savikainai, t.y. kai turtas būna visiškai nudėvėtas. Nurašomas turtas dažniausiai nebūna susidėvėjęs tiek, kad iš jo visiškai nieko neliktų. Paprastai lieka tam tikri dar tinkami naudoti mazgai ar detalės, arba kitos atliekos parduodamos kaip laužas. Šios pajamos mažina turto nusidėvėjimo sumą. Apskaitoje ši suma vadinama likvidacine verte. Ji nustatoma ekspertinio vertinimo būdu. Tai būna tik apytiksliai apskaičiavimai, nes sunku numatyti, kiek rinkoje po 10 ar 20 metų bus vertos tam tikros atliekos. Nurašant turtą t.b. nurašoma tik nudėvėtoji jo dalis, o negalima nurašyti to kas lieka įmonėje ir turi tam tikrą vertę po ilgalaikio turto likvidavimo.
Įmonei savo veikloje tenka naudotis ir nematerialiuoju (materialios substancijos neturinčiu) ilgalaikiu turtu. 13 VAS nematerialusis turtas apibrėžiamas:
Nematerialus turtas – tai neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti ekonominės naudos.
Šis turtas turi tokius požymius:
neturi materialios substancijos;
turi vertę;
suteikia tam tikras teises ir privilegijas turto savininkui;
uždirba įmonei pajamų;
naudojamas ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį.
Nematerialiam turtui apskaityti apskaitoje yra naudojama 11 sąskaita. Tai:
Plėtros darbai, prestižas, patentai, licencijos, autorinės teisės, programinė įranga.
Nematerialus turtas turi vertę tik kartu su įmonės materialiuoju turtu. Nematerialus turtas parodo kiek įmonė turi privilegijų ir teisių.
Ilgalaikis finansinis turtas atspindi įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinis turtas atsiranda, kai įsigyjami kitų įmonių vertybiniai popieriai. Akcijos ir obligacijos įsigyjamos tikintis gauti dividendus ar palūkanas.
Finansinis turtas
Investicijos |
Paskolos
|
Įmonės anksčiau išleistos ir supirktos nuosavos akcijos
|
|||||||
Akcijos
|
Obligacijos |
Piniginės |
Materialiuoju ilgalaikiu turtu |
Materialiuoju trumpalaikiu turtu |
Nematerialiuoju turtu |
|
|||
Privilegijuotos |
Paprastosios |
|
|
|
|
|
|
Finansinis turtas apskaitomas 16 sąsk.
Investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos akcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė. Tokiu būdu įmonė įgauna tam tikrų teisių šiuos popierius išleidusių ūkio subjektų atžvilgiu. Įsigytos akcijos ir obligacijos apskaitoje parodomos faktine jų įsigijimo savikaina.
Gautinos sumos yra grąžintinos sumos, kurios buvo suteiktos kitoms įmonėms.
Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistos akcijos.
Kitos investicijos – tai įmonės įsigyti kitų įmonių vertybiniai popieriai bei investicijos į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Tags: materialusis turtas, ilgalaikis materialusis, materialusis, apskaita, turto, ilgalaikio, ilgalaikis, turtas