PATVIRTINTA KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2008

PATVIRTINTA ASOCIACIJOS „POZITYVUS GYVENIMAS“ VADOVO 2013 M KOVO
PATVIRTINTA JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO DIREKTORIAUS 2020
(AKTUALI REDAKCIJA) PATVIRTINTA LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO MOKSLO TARYBOS 2016

(DOKUMENTŲ REGISTRŲ SĄRAŠO FORMOS PAVYZDYS) PATVIRTINTA (DOKUMENTO SUDARYTOJO
10 PATVIRTINTA ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2012 M GRUODŽIO 27
10 PATVIRTINTA KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO REKTORIAUS 2019 M LAPKRIČIO

PATVIRTINTA

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos

generalinio direktoriaus

2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-281



VILKIKŲ PASLAUGŲ TEIKIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIAME JŪRŲ UOSTE

TAISYKLĖS


I. BENDROSIOS NUOSTATOS


1. Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklės (toliau – Taisyklės) galioja Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir jo prieigose (toliau – Uostas). Uosto ribos ir jam priskirta akvatorija nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ (Žin., 1993, Nr. 59-1154).


2. Vilkikų paslaugos uoste teikiamos sąžiningos konkurencijos principais.


3. Įmonė, teikianti vilkikų paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, privalo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudaryti sutartį dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas.


4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:


4.1. Įmonė – vilkikų paslaugas teikianti įmonė Klaipėdos uoste įregistruotais nuosavais, nuomojamais ar kitomis teisėmis naudojamais vilkikais. Įmonė turi būti atestuota pagal Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimus.


4.2. Užsakovas – laivo (ar kito plaukiojančio objekto) savininkas, operatorius, valdytojas, frachtuotojas ar kitas vilkikų paslaugas užsakantis asmuo.


4.3. Laivo kapitonas – jūrininkas, turintis atitinkamą kompetencijos ar kvalifikacinį liudijimą ir vadovaujantis laivui bei jo įgulai. Laivo kapitonas yra užsakovo įgaliotas atstovas laive.


4.4. Agentas – užsakovo įgaliotas atstovas, turintis teisę užsakyti vilkikus, pasirašyti vilkikų paslaugų dokumentus ir privalantis apmokėti už jo agentuojamam laivui suteiktas vilkikų paslaugas.


4.5. Vilkikas – savaeigis laivas, pastatytas arba rekonstruotas pagal vilkikams nustatytus reikalavimus, turintis reikiamus klasifikacinės bendrovės dokumentus ir leidimą plaukioti, kurio BT ne mažesnis kaip 100 BRT. Vilkikas, turintis laivų klasifikacinės bendrovės nustatytą atitinkamą ledo klasę ir technines galimybes tam atlikti, gali vykdyti ledlaužio darbą uoste.


4.6. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis objektas, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.


4.7. Sudėtingas objektas – įvairių tipų sieliai, pontonai, plaustai, plaukiojančios prieplaukos, plaukiojantys dokai, plaukiojantys bokštai, burlaiviai be mechaninio variklio, debarkaderiai, velkamieji povandeniniai aparatai.


4.8. Vilkikų paslaugos – įmonės teikiamos vilkikų paslaugos laivams, įvedant arba išvedant juos į uostą, švartuojant prie krantinės, peršvartuojant nuo vienos krantinės prie kitos, nuplukdant nuo krantinės, inkaruojantis, atliekant ledlaužio funkcijas, suteikiant eskorto paslaugas ir kt.


4.9. Vilkikų paslaugų sutartis – tai raštiškas susitarimas tarp užsakovo (jo įgalioto atstovo) ir įmonės, reglamentuojantis šalių teises, pareigas, atsakomybę, kainas, teikiant vilkikų paslaugas ir atsiskaitymą už šias paslaugas.


5. Įmonė privalo pateikti uosto kapitonui vilkikų technines charakteristikas su patvirtinančiais dokumentais ir vilkimo procedūras, patvirtintas įmonės vadovo.


6. Įmonė turi turėti galiojantį Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti laivo radijo stotį ir kad UTB ryšio radijo stoties galingumas būtų ne mažesnis kaip 25 W.


7. Vilkiko kapitonas ir pamaininis vilkiko kapitono padėjėjas privalo turėti galiojantį kompetencijos liudijimą (pagal Susisiekimo ministerijos 2005-08-08 įsakymą Nr. 3-355; Valstybės žinios, 2005-08-16, Nr. 99-3725) ar kvalifikacinį liudijimą (pagal Susisiekimo ministerijos 2006-12-14 įsakymą Nr. 3-479; Valstybės žinios, 2006-12-28, Nr. 141-5434). Vilkiko kapitonas turi mokėti lietuvių ir anglų kalbas.

Papildomai pradedantiems dirbti:

7.1. stažuotė vilkike iki 3 mėn.

7.2. patvirtinančią pažymą, pasirašytą vilkiko kapitono ir įmonės vadovo su išvadomis apie tinkamumą dirbti savarankiškai.


8. Vilkikų įgulos nariai privalo turėti reikiamą kvalifikaciją, nurodytą laivo įgulos minimumo liudijime.


9. Laivų vilkimą uoste galima vykdyti tik Laivų eismo tarnybai (LET) leidus.


10. Gavus štorminį perspėjimą, kilus avarijos ar nelaimės grėsmei, ekstremalių situacijų metu uosto kapitono potvarkiu gali būti skelbiama nuolatinė visų ar dalies vilkikų parengtis.


11. Laivų švartavimą kontroliuoja atitinkamos uosto kapitono tarnybos pagal joms priskirtą kompetenciją, įvertindamos krantinių darbinį ilgį, reikalingą laivui švartuoti ir būtiną bendrą vilkikų traukimo jėgą.


II. VILKIKŲ UŽSAKYMAS


12. Uosto kapitono potvarkiu gali būti nustatytos privalomos vilkikų paslaugos laivo savininko sąskaita šalių susitarimu (laivo kapitono ir vilkikų paslaugas teikiančios įmonės), atsižvelgiant į laivų technines charakteristikas, laivybos ypatumus tam tikrame uosto rajone, hidrometeorologines sąlygas ir kt., siekiant užtikrinti saugią laivybą ir išvengti navigacinių bei hidrotechninių įrenginių pažeidimų, kitokio pavojaus žmonėms bei materialiam turtui.


13. Jeigu laivui iškilo vilkikų panaudojimo poreikis, jų kiekį ir technines charakteristikas nustato laivo kapitonas. Užsakovui turint vilkikų paslaugų teikimo sutartį, agentas užsako vilkikus toje įmonėje, su kuria yra sudaryta tokia sutartis, išskyrus atvejus, kai ši įmonė negali laiku pateikti reikiamo atitinkamų charakteristikų vilkikų skaičiaus.

Užsakovui neturint vilkikų paslaugų sutarties, agentas kreipiasi į tą įmonę, kuri gali laiku pateikti reikalingą atitinkamų techninių charakteristikų vilkikų skaičių ir užtikrinti saugią laivybą, teikiant vilkikų paslaugas. Bet kokiu atveju vilkikai užsakomi, suderinus su LET locmanu, kuris turi visą informaciją apie sąlygas laivo švartavimo vietoje ir patyrimą toje srityje. Jeigu pirminis laivo kapitono sprendimas, pasirenkant vilkikus, yra nepakankamai geras laivo saugumui užtikrinti, LET locmanas gali motyvuotai rekomenduoti jį pakeisti, o kapitonas sprendžia, ar priimti tas rekomendacijas ar ne.

14. Likus dviem valandoms iki vilkikų paslaugos teikimo, agentas (užsakovo įgaliotas asmuo), jei vilkikų paslaugų sutarties šalys nesutaria kitaip, pateikia raštišką paraišką įmonei, nurodydamas datą, laiką, laivo pavadinimą, vilkikų paslaugų teikimo vietą, paslaugos apibūdinimą, vilkikų kiekį ir technines charakteristikas, apmokėjimo garantiją, banko rekvizitus, laivo charakteristikas bei duomenis apie laivo savininką ar operatorių.

15. Susidarius ekstremaliai situacijai, laivo kapitonas (užsakovo įgaliotas asmuo) asmeniškai per agentą, per LET, per uosto dispečerį užsako reikiamą atitinkamų techninių charakteristikų vilkikų kiekį, patvirtindamas jų darbo apmokėjimą, o agentas privalo apmokėti įmonei už atliktas vilkikų paslaugas.


16. Pavojuje esančio laivo kapitonas (jo įgaliotas asmuo) gali kreiptis pagalbos į Koordinacinį gelbėjimo centrą, kuris suteikia visą reikiamą informaciją apie uoste esančius vilkikus.


III. VILKIKŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS


17. Užsakovas (laivo kapitonas) privalo iš anksto tinkamai parengti savo laivą vilkimui.


18. Laivo vilkimo operacijos atliekamos vadovaujantis LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 216 patvirtintomis Darbų saugos laivuose bendrosiomis taisyklėmis. Velkant laivą, vilkimui vadovauja ir yra atsakingas už vilkimo operaciją velkamo laivo kapitonas. Vilkimo metu vilkiko kapitonas privalo vykdyti laivo kapitono nurodymus. Gavus nurodymą paimti vilkimo lyną iš laivo, vilkiko kapitonas turi įvertinti laivo greitį bei įsitikinti operacijos saugumu. Laivo greitis turi būti iš anksto suderintas tarp vilkiko ir laivo kapitono, bet laivo greitis turi būti minimalus, užtikrinantis saugų laivo valdymą.


19. Velkant laivą, kuriame nėra įgulos, vilkimui vadovauja ir yra atsakingas už vilkimo operaciją vilkimo sutartyje numatyto vilkiko kapitonas. Pavedimas vilkiko kapitonui vadovauti vilkimo operacijai turi būti raštiškas.


20. Velkamo laivo kapitonas privalo užtikrinti gerą su vilkimu ir laivybos saugumu susijusių mechanizmų ir personalo darbą bei vilkikų saugumą jų darbo metu. Vilkiko kapitonas privalo užtikrinti gerą su vilkimu ir laivybos saugumu susijusių mechanizmų ir personalo darbą, vilkiko ir laivo saugumą vilkimo operacijos metu.


21. Laivas privalo turėti patikimus bei sertifikuotus lynus, o jo kapitonas reikalui esant pateikti vilkikams tokius, kurie užtikrintų velkamo laivo saugumą, atsižvelgiant į laivo ir vilkikų technines charakteristikas, hidrometeorologines sąlygas ir konkrečią situaciją.

Vilkikai privalo turėti patikimus (atitinkančius jo technines charakteristikas), sertifikuotus vilkimo lynus. Tankerių su lengvai užsiliepsnojančiu kroviniu vilkimui draudžiama naudoti metalinius lynus (leidžiami tik sintetiniai ir natūralaus pluošto). Velkant tokį laivą, vilkike turi būti tokia pat priešgaisrinė parengtis kaip ir velkamame laive.


22. Laivo kapitonas privalo užtikrinti patikimą laivo radijo ryšį su vilkiku ir LET 9 bei 6 UTB kanalu. Esant sutrikimams, radijo ryšiui atstatyti ir palaikyti laive turi būti atsarginis variantas. Jeigu laivo ryšys nepatikimas, vilkiko kapitonas turi įspėti apie tai laivo kapitoną (užsakovo įgaliotą asmenį) ir perspėti dėl jo atsakomybės už galimas pasekmes.


23. Vilkikai privalo turėti patikimą radijo ryšį su velkamu laivu ir LET 9 bei 6 UTB kanalu. Įvykus sutrikimams radijo ryšiui atstatyti ir palaikyti vilkike turi veikti avarinė radijo ryšio įranga. Jeigu vilkiko radijo ryšys nepatikimas, laivo kapitonas privalo įspėti apie tai vilkiko kapitoną ir turi teisę atsisakyti to vilkiko paslaugų.


24. Kad įmonė galėtų suteikti neatidėliotiną pagalbą kritinėje situacijoje esančiam kitam laivui (sudėtingam objektui), ji pranešusi velkamo laivo kapitonui turi nutraukti užsakymo vykdymą, jei tai nesukelia realaus pavojaus velkamo laivo saugumui.


25. Vilkikų paslaugos, velkant sudėtingus objektus, apmokamos šalių susitarimu.


26. Jeigu vilkikas, atlikdamas vilkimo paslaugą dėl įgulos nekompetencijos, mechanizmų gedimo ar kitų nuo vilkiko priklausančių priežasčių savo veiksmais sukėlė pavojų laivui, laivo kapitonas gali atsisakyti to vilkiko paslaugų, o užsakovas (agentas) turi teisę atsisakyti apmokėti to vilkiko paslaugą. Apie atsisakymą laivo kapitonas informuoja LET.


IV. REIKALAVIMAI NESAVAEIGIŲ LAIVŲ VILKIMUI


27. Nesavaeigiai laivai, naudojantys locmanų paslaugas, privalo turėti darbų saugos reikalavimus atitinkančią locmanų įlaipinimo įrangą.


28. Atliekant vilkimo-švartavimo operaciją tamsiu paros metu nesavaeigė plaukiojanti priemonė privalo turėti veikiančias navigacines šviesas (pagal COLREG-72) ir denio apšvietimą. Kitokiu atveju operaciją atlikti draudžiama.


29. Draudžiama atlikti vilkimo operaciją, kai vėjo greitis gūsiuose viršija 14 m/s.


30. Jeigu vėjo greitis viršija 10 m/s ir esant sudėtingoms vilkimo ar švartavimo sąlygoms, vilkikų skaičius turi būti suderintas su LET.


31. Esant uosto akvatorijoje ledams vilkimo ar švartavimo operaciją galima atlikti tik LET leidus.


32. Laivai, dalyvaujantys vilkimo ar švartavimo operacijoje, privalo turėti atmušas.


33. Atliekant stambių ir sudėtingų plaukiojančių objektų (dokų, gręžimo platformų, stambių, neturinčių eigos laivų, plaukiojančių objektų karavanų ir kt.) vilkimo operaciją uosto akvatorijoje, kai susidaro padidintas pavojus uosto įrenginiams, kitiems laivams ir būtina sustabdyti visų kitų laivų eismą, privaloma vykdyti šiuos reikalavimus:


33.1. ne mažiau kaip prieš 24 valandas gauti uosto kapitono leidimą;


33.2. vilkimo operacijai turi vadovauti velkamo objekto savininko paskirtas vieno iš vilkikų kapitonas. Jis turi pateikti uosto kapitonui būsimos vilkimo operacijos planą, vilkimo lynų tvirtinimo schemą, hidrometeorologinius apribojimus ir krovinio tvirtinimo planą, patvirtintus klasifikacinės bendrovės;


33.3. uosto kapitonas, įvertinęs operacijos sudėtingumą, konkrečią situaciją, hidrometeorologines sąlygas uoste ir jūroje, perspektyvinę orų prognozę plaukimo rajone iki paskirties punkto, gali nustatyti papildomus saugios laivybos reikalavimus;


33.4. tokios operacijos atliekamos tik šviesiu paros metu.


34. Esant būtinumui užtikrinti laivų, žmonių, uosto turto saugumą, uosto kapitonas gali nustatyti papildomus rajonus ir sąlygas, kada vilkikų naudojimas yra privalomas.


V. ATSAKOMYBĖ


35. Atsakomybė už vilkimo metu padarytą žalą, kai velkamo laivo kapitonas vadovauja vilkikų darbui, tenka užsakovui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.


36. Atsakomybė už vilkimo metu padarytą žalą, kai užsakovo paskirto vilkiko kapitonas vadovauja vilkimo operacijai, tenka įmonei – vilkiko valdytojai, jeigu ji neįrodo, kad jos kaltės nebuvo.




VI. GINČŲ SPRENDIMAS


37. Avariniai atvejai tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimais.


38. Iškilusius ginčus, šalys sprendžia tarpusavio derybose. Šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.






10 PATVIRTINTA LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2003 M GRUODŽIO 11
10 PATVIRTINTA NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2008 M VASARIO
10 PATVIRTINTA PANEVĖŽIO R MUZIKOS MOKYKLOS DIREKTORIAUS 2018 M


Tags: direkcijos generalinio, valstybinio, patvirtinta, uosto, klaipėdos, direktoriaus, direkcijos, generalinio