ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS VEIKSMŲ PROGRAMOS PROJEKTAS 1 PRIEDAS EX






ES struktūrinės paramos veiksmų programos projektas

1 priedas


EX ANTE VERTINIMO SANTRAUKA


2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos išankstinio vertinimo rezultatų pagrindu programos rengėjams buvo pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos dėl svarbiausių ES struktūrinės paramos planavimo aspektų.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ypač svarbi orientacija į rezultatus ir pastangų sutelkimas ties svarbiausiais šaliai kylančiais iššūkiais. Partnerystės sutartyje pateiktas tematinių tikslų pasirinkimo pagrindimas ir išankstinio vertinimo metu atlikta poreikių ir iššūkių analizė parodė, kad 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programoje buvo pagrįstai pasirinkti visi vienuolika tematinių tikslų. Nors dėl politikos fragmentiškumo ir neįgyvendintos Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytos išankstinės sąlygos abejonių kėlė kovai su klimato kaita skirto tematinio tikslo pasirinkimas, buvo nustatyta, kad šiai svarbiai sričiai Lietuvoje iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Tad planuojamos investicijos šioje srityje prisidės prie nuoseklios kovos su klimato kaita politikos formavimo ir priemonių, skirtų klimato kaitos poveikio mažinimui ir su klimato kaita susijusių rizikų prevencijai, įgyvendinimo. 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos prioritetai ir specifiniai uždaviniai atitinka Bendrųjų nuostatų reglamentą bei Partnerystės sutartį, tačiau pradiniame programavimo etape buvo nepilnai atsižvelgta į konkrečias Tarybos rekomendacijas Lietuvai dėl tolimesnio viešosios politikos reformų (valstybės valdomų įmonių ir pensijų reformos) įgyvendinimo. Todėl viena iš išankstinio vertinimo rekomendacijų buvo įtraukti atitinkamas veiklas į 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos prioriteto, nukreipto į institucinių gebėjimų stiprinimą ir viešojo administravimo tobulinimą, specifinius uždavinius. Išankstinio vertinimo rekomendacijos apėmė ir kitus konkrečias Tarybos rekomendacijas šaliai atitinkančius pasiūlymus dėl darbo santykių reguliavimo ir platesnio „teršėjas moka“ principo taikymo aplinkosaugoje, siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Tokios reguliacinės priemonės kartu su Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytų išankstinių sąlygų įgyvendinimu sudarys prielaidas 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programoje nustatytiems rezultatams pasiekti.

Nepaisant tinkamo tematinių tikslų pasirinkimo, pradiniame investicijų formulavimo etape 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos specifiniai uždaviniai apėmė didžiąją dalį Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo investicinių prioritetų. Siekiant stiprinti ES struktūrinės paramos panaudojimo orientaciją į rezultatus, išankstinio vertinimo metu buvo rekomenduota mažinti pasirinktų investicinių prioritetų skaičių ir formuluoti aiškius siekiamus pokyčius nurodančius specifinius uždavinius. Į šias rekomendacijas buvo atsižvelgta – 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos specifinių uždavinių skaičius buvo sumažintas perpus, pagerinant investicijų logiką ir sudarant prielaidas atitikti tematinės koncentracijos reikalavimus. Specifinių uždavinių skaičiaus sumažinimas ir investicijų logikos detalizavimas prisidėjo ir prie didesnio veiksmų programos vidinio nuoseklumo bei išorinio suderinamumo. 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos rengėjams buvo pateiktos rekomendacijos nustatyti aiškias takoskyras tarp panašų pobūdį turinčių investicijų (pavyzdžiui, verslumo skatinimo, remiant smulkųjį ir vidutinį verslą (SVV) ir savarankiškumo užimtumo didinimo, skatinant verslumą) bei užtikrinti ESF ir ERPF investicijų, siekiančių to paties pokyčio, suderinamumą ir papildomumą (pavyzdžiui, ESF ir ERPF investicijos švietimo ir mokymo srityse). Išorinio 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos suderinamumo buvo siekiama, pateikiant rekomendacijas dėl planuojamų investicijų suderinamumo bei galimo dubliavimosi su ES (pavyzdžiui, Horizontas 2020, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, kt.) ir nacionalinėmis (pavyzdžiui, Lietuvos 2014–2020 m. kaimo plėtros programa) programomis.

2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programoje numatytas finansavimo pasiskirstymas tarp prioritetų atitinka suformuluotus specifinius uždavinius ir tikėtina, kad leis pasiekti laukiamų rezultatų. Tai, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu santykinai daugiau lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai bei investicijoms, nukreiptoms į energijos efektyvumo didinimą ir AEI gamybos ir naudojimo skatinimą atitinka Europos Komisijos poziciją ir parodo šių veiksmų programos prioritetų svarbą Lietuvai. Kita prioritetinė investicijų sritis yra žmogiškieji ištekliai: visuomenės švietimui ir mokymui, socialinės įtraukties ir užimtumo skatinimui yra numatyta skirti beveik trečdalį visos ES struktūrinės paramos 2014–2020 metais.

Aukščiau įvardytoms svarbiausioms investicijų kryptims numatytas finansavimas atitinka Lietuvos įsipareigojimus, įgyvendinant sumanaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ ir siekiant Nacionalinėje reformų darbotvarkėje nustatytų kiekybinių tikslų. Ambicingi šalies tikslai daugiau nei dvigubai padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, didinti energijos vartojimo efektyvumą, ženkliai sumažinti skurdo riziką ir socialinę atskirtį bei padidinti gyventojų užimtumą reikalauja ypatingo dėmesio ir aiškaus prioritetų nustatymo, planuojant ES struktūrinės paramos finansavimo pasiskirstymą. Išankstinio vertinimo metu atliktas galimo ES struktūrinės paramos poveikio makroekonominis modeliavimas parodė, kad numatomas investicijų pasidalijimas tarp tokių sričių kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir kitos sritys yra gana optimalus; remiantis simuliacijomis nustatyta, kad didžiausią grąžą Lietuvai tikėtinai duotų ES struktūrinės paramos nukreipimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Horizontaliųjų lyčių lygybės ir nediskriminavimo, darnaus vystymosi ir partnerystės principų taikymo vertinimas parodė, kad rengiant 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programą bei planuojant jos įgyvendinimą yra siekiama užtikrinti šių principų integravimą specifinių uždavinių ir veiklų lygmeniu, taip pat numatant atitinkamas ES struktūrinės paramos administravimo procedūras. Programos rengėjams buvo pateiktos rekomendacijos aktyviau įtraukti lyčių lygybės ir nediskriminavimo srityje kompetentingas institucijas į programos rengimą, pasirinkti aiškius pokyčio kelią matuojančius rodiklius, užtikrinti parėškėjams galimybę konsultuotis lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimais rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus. Nors prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo prisidės didelė dalis veiksmų programos intervencijų, programos projekte trūksta paaiškinimo, kaip veiklos derės tarpusavyje ir koks yra laukiamas rezultatas. Tačiau teigiamai yra vertinami ketinimai gerinti šio principo įgyvendinimą, numatant jo vertinimą projektų atrankos metu bei integruojant jo stebėseną į bendrą projektų stebėsenos sistemą. Savo ruožtu rekomendacijos dėl partnerystės principo taikymo pabrėžė didesnio aiškumo bei pakankamo laiko partneriams pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos projekto poreikį. Tęsiantis programavimo procesui partneriams turėtų būti sudarytos visos galimybės susipažinti su dokumentų projektais, pateikti savo pasiūlymus bei įvertinti, kiek į pateiktas pastabas buvo atsižvelgta.





Tags: paramos veiksmų, struktūrinės paramos, struktūrinės, projektas, paramos, programos, veiksmų, priedas