DAUGUMA PASAULIO MIESTŲ TURI SAVŲ LEGENDŲ TURI JŲ IR

„JAUNYSTĖ DUOTA DAUGUMAI SENATVĖ – IŠRINKTIESIEMS“ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ MĖNESIO
DAUGUMA PASAULIO MIESTŲ TURI SAVŲ LEGENDŲ TURI JŲ IR



Dauguma pasaulio miestų turi savų legendų. Turi jų ir Vilnius. Vienai jų – legendai apie Geležinį vilką – jau keli šimtmečiai, ir vargu ar daug kas šiais progreso laikais ja tebetiki. Nepaisant to, legenda gyvavo ne vieną šimtmetį. Nežinia, gal todėl (o gal todėl, kad žmonės legendomis patiki ir šiais laikais, ir jas naudinga retkarčiais paskleisti) legendos kuriamos ir dabar. Tik štai ar šios naujosios legendos po savo blizgiu rūbu neturi ir tamsiosios pusės?

Tad šį kartą – apie Vilniaus viešojo transporto legendas, atsiradusias pastaraisiais dešimtmečiais, kai kurių žmonių aktyviai skleidžiama ir dabar.


Žmonės mėgsta visokius naujus dalykus – net tada, kai tas naujas dalykas tėra naujas tik jiems. Na, arba tokius, kurie gražiai blizga spalvinguose pristatymuose – nesvarbu, kiek tie dalykai praktiški, nesvarbu, kiek patikimi ar naudingesni negu senieji. Todėl Vilniuje pastaraisiais dešimtmečiais skelbėsi įvairiausių „inovacijų“ pranašai, žadantys, kad jų propaguojama technologija lyg kokia panacėja turėtų padaryti stebuklą sostinės viešajame transporte. Tų stebuklų buvo siūloma daugybė, bet garsiausiai nuskambėjo, žinoma, tramvajus.


Tramvajaus, kuriam dabartinė miesto valdžia pasakė „ne“ (tačiau kuris, deja, iki šiol egzistuoja miesto planavimo dokumentuose), idėja buvo aktyviai stumiama ankstesnio miesto vadovo. Nekalbant apie visas su šia transporto rūšimi išleistas miesto, esančio finansinėje duobėje, lėšas, verta pasigilinti tik į keletą skaičių. Tebegaliojančiuose „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendiniuose“ siūloma rinktis tramvajų iš 3 rūšių sistemų (vienos rūšies įrengti tikrai nebepavyks – vienintelis gamintojas subankrutavo). Vos vienos linijos „Stotis – Santariškės“ diegimo kaštai buvo nurodyti nuo 678,7 mln. Lt iki 780,20 mln. Lt. Vienintelės linijos! Tuo tarpu tame pačiame dokumente nurodoma ir tai, kad absoliučiai visos miesto troleibusų sistemos atnaujinimas (įskaitant ir naujų transporto priemonių įsigijimą, ir kontaktinio tinklo rekonstrukciją) kainuotų 300-350 mln. Lt. Viena linija versus viso miesto sistema, ir dusyk besiskiriančios išlaidos! Tačiau tai dar ne viskas. Paimkime Edinburgo pavyzdį: buvo planuojama, kad 14 km linija kainuos 375 mln. svarų sterlingų, pasirašant kontraktus kaina pakilo iki 521 mln., o galutinė kaina buvo net 776 mln. svarų sterlingų – daugiau negu dvigubai nei planuota! Tačiau sugrįžkime į finansinėje duobėje esantį Vilnių– gal tą tramvajų taip pigu eksploatuoti, kad dabartinio viešojo transporto eksploatavimas pasirodys nepaprastai brangus? Ir vėl – ne. Tuo metu, kai Vilniuje valdžia dejuoja, kad mokėti už dabartinį viešąjį transportą mokėti apie 1,5€ yra per brangu, Prancūzijoje eksploataciniai tramvajaus vieno km kaštai yra apie 6€.


Legenda apie dotacijas. Kažkodėl yra mėginama įteigti, kad viešojo transporto įmonė gali ir turi išgyventi vien iš pajamų už bilietus (nepaisant to, kad didžioji dalis viešojo transporto keleivių važiuoja su lengvatiniais bilietais). Deja, tokią legendą paneigia pavyzdys iš kitų Europos miestų – akivaizdu, kad Vilniaus VT įmonė tikrai negauna daugiau subsidijų negu daugelis Europos sostinių, o pajamos už bilietus sudaro tikrai nemažą dalį nuo bendrų įmonės pajamų. Mažas rutuliuko dydis schemoje parodo ir tai, kad miestas finansiškai įmonę remia labai kukliai – kukliausiai iš visų miestų.


Legenda apie tobulą privatų vežėją. Ne paslaptis, kad jau daug metų mėginama įtikinti, kad atėjęs privatus vežėjas sukurs stebuklą – miesto valdžiai jiems reikės mokėti labai nedaug, vežėjas veš naujutėliu blizgančiu ir kvepiančiu transportu ir t.t. Gaila, kad suaugę žmonės, kalbėdami apie rimtus dalykus, tiki Kalėdų seneliu – būtų pats laikas suvokti, už ką mokėsi – tą ir gausi. Dar blogiau, privati įmonė, įkėlusi vieną koją norės įkelti ir antrąją, ji sieks vis didesnės rinkos dalies ar net perimti visą sostinės viešąjį transportą. Ar vilniečiai yra labai geros nuomonės apie privačius monopolininkus kitose gyvenimo srityse (prisiminkime Rubikoną, Vilniaus energiją)?


Legenda apie tai, kad privaloma leisti privačiam vežėjui perimti viešojo transporto maršrutus. Privatūs vežėjai piktinosi Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, leidžiančia savivaldybių teise tiesiogiai, neskelbiant konkurso, sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartį su savivaldybei priklausančiu vežėju. Analogiška nuostata yra įteisinta ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007. Visgi privačių vežėjų skundą Konstitucinis Teismas savo nutarime atmetė.


Legendos apie kokybišką viešąjį transportą be savivaldybės lėšų. Kažkodėl nenorima pripažinti, kad jeigu viešajam transportui nebus skiriama lėšų – jis prastės, merdės ir nyks. Tai įrodo ir savivaldybių įsiskolinimų vežėjams skaičiai. Beje, ankstesnis Vilniaus miesto meras gyrėsi išgelbėjęs įmonę VVT nuo skolų, tačiau skolų dinamika rodo, kad savivaldybės įsiskolinimai įmonei ano mero kadencijos metu nuolat didėjo.


Legenda apie neefektyvų šildymą. Sakoma, kad troleibusuose šalta, nes jie pasenę ir jų šildymo sistemos neefektyvios. Pasirodo, Vilniaus troleibusuose taupymo sumetimais šildymą įjungti tiesiog draudžiama (jeigu temperatūra ne žemesnė negu 0°C). O ką jau kalbėti apie tai, kad apžiūrų ir remontų metu nepersistengiama šioms sistemos skirti tinkamą priežiūrą.


Legenda apie tinkamai parenkamas priemones problemoms spręsti. Prieš kurį laiką Vilniaus ir Kauno troleibusų Solaris vairuotojai pastebėjo, kad troleibusai gavo padangas, kurios net menkiausio lietaus metu itin slysta. Ką atsakė į vairuotojų nusiskundimus įmonės vadovybė? „Lėčiau važiuok!“

Legenda apie darniai planuojamą miestą. Tuo metu, kai viešai kalbama apie tai, kad iš miesto centro ir ypač senamiesčio turi būti maksimaliai eliminuojami automobiliai, Vilniuje vykdomi visiškai priešingi veiksmai – nors lyg ir neleista įrengti milžiniškų parkavimo aikštelių po Operos ir baleto teatru, Lukiškių aikšte – vien „Lietuvos geležinkelių“ dėka jau greit atsiras 460 vietų aikštelė Mindaugo gatvėje, taip pat planuojama apie 1500 vietų parkavimas prie Geležinkelio stoties. Kokias papildomas spūstis sukels tokie sprendimai – nekalbama.


Legendos apie greitį. Būna gana įdomu stebėti žmones, nelipančius į „įprastinio“ maršruto viešąjį transportą, nes „greitasis“ autobusas nuveš greičiau. Tačiau palyginkime 19 troleibuso ir 4G autobuso važiavimo laiką: nuo Klinikų iki Europos aikštės troleibusas nuvažiuoja 2 minutėmis greičiau, nors sustoja 2 papildomose stotelėse. Jei nagrinėtume šių abiejų maršrutų laikus nuo pat Saulėtekio iki Teodoro Narbuto stotelės (šia atkarpa važiuoja abu maršrutai), matome, kad „greitasis“ autobusas važiuoja 30 minučių, sustodamas vos 13 stotelių, tačiau troleibusas sustoja net 20 stotelių, o važiuoja vos 4 minutėmis ilgiau.


Legenda apie ekologišką autobusą. Ankstesniojo mero dėka buvo išpopuliarintas „ekologiško autobuso“ terminas. Tačiau kiek ekologijos gali būti transporto priemonėje, kuri vis tiek teršia (tegul ir mažiau pirmaisiais eksploatavimo metais)? Dar daugiau, esant didelėms apkrovoms taip vadinami „ekologiški“ autobusai išskiria analogiškus kiekius teršalų kaip ir dyzelinės transporto priemonės.

Legenda apie atgyvenusį troleibusą, kurio niekas negamina ir netobulina. Troleibusai gaminami su bet kokio autobuso kėbulu, o troleibusų įrangos gamintojų yra Lenkijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.


Legenda apie tai, kad tik naujas gali būti geras. Palyginkime 2000 metų gamybos tinkamai prižiūrėtą Rygos troleibusą ir palyginkime aplaidžiai prižiūrimą naujesnį, 2006 metų gamybos, Vilniaus troleibusą – skirtumai matysis plika akimi. Beje, verta pažiūrėti į kai kuriuos vos 2013 metais gautus naujus VVT autobusus… Beje, kodėl reikalaujama naujutėlių viešojo transporto priemonių (nes senesnės neva netinka), kai vidutinis automobilių amžius Lietuvoje yra 15-17 metų (o tokie automobiliai jau tinka)?


Legenda apie viešojo transporto pirmenybę. Kalbama apie tai, kad viešajam transportui būtina skirti prioritetą – tas buvo žadama ir įrengiant šviesoforų sistemą – tačiau kas daroma realybėje? Vilniuje vietoj žaliosios bangos viešajam transportui šviesoforai teikia pirmenybę asmeninių automobilių srautui.


Legenda apie puikią A juostų plėtrą. Vilniuje buvo nupiešta daug A juostų, tačiau kiek jos efektyvios? Didžioji dalis jų – trūkinėjančios (t. y., bet kada prieš VT priemonę gali iššokti automobilis), dalyje jų leidžiamas ir lengvųjų automobilių eismas (važiuojant 4 keleiviams) – tai eliminuoja galimybes įrengti automatines pažeidėjų kontrolės priemones, dabar kai kuriose gatvėse buvo pradėtas taikyti A juostų galiojimas tik tam tikromis valandomis. Visa tai griauna sistemos efektyvumą ir ją diskredituoja.


Legenda apie orientaciją į keleivį. Kodėl viešojo transporto paviljonai įrenginėjami taip arti gatvės važiuojamosios dalies, kad paviljone laukiančius žmones pralekiantys automobiliai iki ausų aptaško purvu, kodėl keleiviai turi sukvėpuoti visus tuos išmetamus teršalus? Kodėl stotelių įvaža (ir tuo pačiu – autobusų ir troleibusų sustojimo vieta) yra vienoje vietoje, o laukimo paviljonas – kitoje vietoje, už 10 metrų? Atsakymus rasti sunku. Juk svarbiausia – važiuoja ir kartais nuveža – nesvarbu, kaip keleivis jaučiasi neprižiūrėtoje transporto priemonėje, nesvarbu, kad jam siūloma kelionė su 4 ar 5 persėdimais, norint nuvažiuoti vos 15 kilometrų atstumą mieste.


Legenda apie taupymą. Pamenate, kaip atrodė autobusas Volvo po garsiosios avarijos Kalvarijų gatvėje? Ne tik išbyrėjo stiklai ir išlūžo sėdynės – buvo pažeistas ir kėbulas – nepaisant to, autobusas buvo suremontuotas ir dabar važinėja. Tuo tarpu troleibusai mėnesiais laukia paprastos detalės (guolio, spyruoklės), o ne vienas troleibusas buvo tyliai nurašytas, nes remontas „neapsimoka“.

Ar ne per daug legendų? Gal jau laikas šias legendas pradėti sklaidyti ir kalbėti tiesą ir siekti, kad žodžiai ir darbai vieni kitus atitiktų? Naujajai miesto valdžiai jau buvo pateiktas pasiūlymų rinkinys dėl neatidėliotinų (ir nereikalaujančių didelių investicijų) veiksmų. Tikėkimės, greit bus nustatyti labai konkretūs ir aiškūs tikslai, susiję su viešuoju transportu, ir bus kryptingai to siekiama. Nebijant priimti iš pirmo žingsnio nepopuliarius, bet mokslininkų įrodytus sprendimų, kurie iš tiesų (o ne viešaisiais ryšiais) pakeistų situaciją. Galbūt tuomet ir turėsime tokį viešąjį transportą, kuriuo bus ne tik malonu patiems keliauti, bet negėda ir kitus pakviesti.





Tags: dauguma pasaulio, pasaulio, miestų, legendų, dauguma