8 KONVENCIJA DĖL ORAUS DARBO NAMŲ ŪKIO DARBUOTOJAMS NR

CRCCGC9 PAGE 23 UJEDINJENE NACIJE KPD KONVENCIJA O PRAVIMA
1 NA TEMELJU TOČKE III ODLUKE O OBJAVLJIVANJU KONVENCIJA
2 EVROPSKA KONVENCIJA O ZAŠTITI LJUDSKIH PRAVA I OSNOVNIH

23 KONVENCIJA UN O UGOVORIMA O MEĐUNARODNOJ PRODAJI ROBE
37 ORHŪSAS KONVENCIJAS V NACIONĀLAIS IEVIEŠANAS ZIŅOJUMS TURPMĀKAIS ZIŅOJUMS
5 KONVENCIJA O SPREČAVANJU I KAŽNJAVANJU ZLOČINA GENOCIDA1

KONVENCIJA DĖL TINKAMO DARBO NAMUDINIAMS DARBUOTOJAMS

KONVENCIJA DĖL ORAUS DARBO NAMŲ ŪKIO DARBUOTOJAMS

Nr. 189

2011 m. birželio 16 d., Ženeva

TDK 100-ji sesija

Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija, Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 2011 m. birželio 1 d. susirinkusi į 100-ąją sesiją,

prisimindama Tarptautinės darbo organizacijos įsipareigojimą skatinti orų darbą visiems, siekiant TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir TDO deklaracijos dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos tikslų, ir

pripažindama svarų namų ūkio darbuotojų indėlį į pasaulinę ekonomiką, kuris apima didesnes mokamo darbo galimybes šeimos pareigas atliekančioms moterims ir vyrams, geresnę senstančių gyventojų, vaikų ir asmenų su negalia rūpybą, taip pat nemažus pajamų pervedimus viduje ir tarp šalių, ir

atsižvelgdama į tai, kad namų ūkio darbai tebėra nepakankamai vertinami ir nepastebimi, ir yra daugiausia atliekami moterų ir mergaičių, kurių dauguma yra migrantės arba palankių sąlygų neturinčių bendruomenių narės ir kurios yra ypač pažeidžiamos dėl diskriminacijos, susijusios su įsidarbinimo ir darbo sąlygomis, taip pat dėl kitų žmogaus teisių pažeidimų, ir

taip pat atsižvelgdama į tai, kad besivystančiose šalyse, kuriose istoriškai susiklostė ribotos oficialaus įsidarbinimo galimybės, namų ūkio darbuotojai sudaro didelę šalies darbo jėgos dalį ir išlieka tarp socialiai labiausiai atskirtųjų, ir

prisimindama, kad tarptautinės darbo konvencijos ir rekomendacijos yra taikomos visiems darbuotojams, įskaitant namų ūkio darbuotojus, nebent būtų nurodyta kitaip, ir

pažymėdama 1949 m. Konvencijos dėl migracijos ieškant darbo (Nr. 97) (pataisyta), 1975 m. Konvencijos dėl darbuotojų migrantų (papildomos nuostatos) (Nr. 143), 1981 m. Konvencijos dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156), 1997 m. Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų (Nr. 181) ir 2006 m. Rekomendacijos dėl darbo santykių (Nr. 198), taip pat kaip ir 2006 m. TDO daugiašalės darbo jėgos migracijos sistemos (neprivalomi teisėmis pagrįsto požiūrio į darbo jėgos migraciją principai ir gairės) ypatingą aktualumą namų ūkio darbuotojams, ir

pripažindama specialias sąlygas, kuriomis namų ūkio darbas yra atliekamas, ir dėl to siekdama papildyti bendruosius standartus atitinkamais namų ūkio darbuotojams skirtais standartais, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti jiems priklausančiomis teisėmis; ir

prisimindama kitus susijusius tarptautinius dokumentus, tokius kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinė konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir visų pirma jos Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja ir jos Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Vaiko teisių konvencija ir Tarptautinė konvencija dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos; ir

nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl oraus darbo namų ūkio darbuotojams, o tai yra ketvirtasis sesijos darbotvarkės klausimas; ir

nusprendusi, kad šie pasiūlymai turi būti priimti kaip tarptautinė konvencija;

du tūkstančiai vienuoliktųjų metų birželio šešioliktąją dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 2011 m. Namų ūkio darbuotojų konvencija.

1 straipsnis

Šioje Konvencijoje:

a) sąvoka „namų ūkio darbas“ reiškia namų ūkyje (ūkiuose) ar namų ūkiui (ūkiams) atliekamą darbą;

b) sąvoka „namų ūkio darbuotojas“ reiškia bet kurį pagal darbo santykius namų ūkyje dirbantį asmenį;

c) asmuo, kuris namų ūkio darbus atlieka retkarčiais, nereguliariai ir ne profesiniu pagrindu, nėra laikomas namų ūkio darbuotoju.

2 straipsnis

1. Konvencija taikoma visiems namų ūkio darbuotojams:

2. Pasikonsultavusi su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei yra, su namų ūkio darbuotojų organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais, šią Konvenciją ratifikuojanti narė gali visiškai arba iš dalies pašalinti iš taikymo sričių:

a) darbuotojų, kuriems jau taikomas bent jau lygiavertis apsaugos lygis, kategorijas;

b) ribotas darbuotojų kategorijas, dėl kurių kyla ypatingų esminių problemų.

3. Kiekviena narė, pasinaudojusi pirmesnėje dalyje išdėstyta galimybe, savo pirmojoje ataskaitoje dėl Konvencijos taikymo pagal Tarptautinės darbo organizacijos Statuto 22 straipsnį nurodo konkrečią darbuotojų kategoriją ir priežastį, dėl kurios netaikoma ši Konvencija, o vėlesnėse ataskaitose nurodo visas priemones, kurių gali būti imtasi siekiant išplėsti Konvencijos taikymą atitinkamoms darbuotojų kategorijoms.

3 straipsnis

1. Kiekviena narė imasi priemonių, siekdama užtikrinti veiksmingą šioje Konvencijoje nurodytų namų ūkio darbuotojų žmogaus teisių rėmimą ir apsaugą.

2. Kiekviena narė imasi šioje Konvencijoje išdėstytų priemonių namų ūkio darbuotojų atžvilgiu, siekdamos gerbti, skatinti ir įgyvendinti pagrindinius darbo principus ir teises, kaip antai:

a) asociacijų laisvė ir veiksmingas teisės į kolektyvines derybas pripažinimas;

b) visų formų priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimas;

c) veiksmingas vaikų darbo panaikinimas;

d) diskriminacijos panaikinimas užimtumo ir profesinėje srityse.

3. Siekdamos užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir namų ūkio darbdaviai galėtų naudotis asociacijų laisve ir veiksmingu teisės į kolektyvines derybas pripažinimu, narės apsaugo namų ūkio darbuotojų ir namų ūkio darbdavių teisę steigti ir, atsižvelgiant į atitinkamos organizacijos taisykles, jungtis į pasirinktas organizacijas, federacijas ir konfederacijas.

4 straipsnis

1. Kiekviena narė, remdamasi 1973 m. Konvencijos dėl minimalaus amžiaus (Nr. 138) ir 1999 m. Konvencijos dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo (Nr. 182) reikalavimais, nustato minimalią namų ūkio darbuotojų amžiaus ribą, kuri negali būti mažesnė už nacionaliniuose įstatymuose ir apskritai visiems darbuotojams taikomuose reikalavimuose nustatytą ribą.

2. Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad jaunesni nei 18 metų, tačiau vyresni nei nustatyta mažiausia amžiaus riba namų ūkio darbuotojai, atlikdami namų ūkio darbus, neprarastų galimybės gauti privalomąjį išsilavinimą ar siekti aukštesniojo ar profesinio išsilavinimo.

5 straipsnis

Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai būtų veiksmingai apsaugoti nuo visų prievartos, priekabiavimo ir smurto formų.

6 straipsnis

Kiekviena narė imasi priemonių, užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai, kaip ir apskritai visi darbuotojai, naudotųsi teisingomis įsidarbinimo sąlygomis, kaip ir oriomis darbo sąlygomis, ir, jei jie gyvena namų ūkyje – tinkamomis gyvenimo sąlygomis, kuriomis užtikrinamas privatumas.

7 straipsnis

Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai būtų informuojami apie jų įsidarbinimo ir darbo sąlygas tinkamu, patikrinamu ir lengvai suprantamu būdu ir pageidautina, kiek įmanoma, kad būtų sudaromos rašytinės sutartys, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais arba kolektyviniais susitarimais, nurodant:

a) darbdavio ir darbuotojo vardą, pavardę ir adresą;

b) įprastos darbovietės (darboviečių) adresą;

c) darbo pradžios datą; sudarant terminuotą sutartį – jos trukmę;

d) atliekamo darbo pobūdį;

e) darbo užmokestį, jo skaičiavimo ir mokėjimo tvarką;

f) įprastas darbo valandas;

g) mokamas kasmetines atostogas ir kasdieninio ar kassavaitinio poilsio laikotarpius ;

h) nuostatas, susijusias su maitinimu ir apgyvendinimu, kai taikytina;

i) nuostatas, susijusias su stažavimosi ir bandomuoju laikotarpiu, kai taikytina;

j) repatriacijos sąlygas, kai taikytina; ir

k) darbo sutarties nutraukimo sąlygas, įskaitant informaciją apie namų ūkio darbuotojo ar darbdavio įspėjimo laikotarpį.

8 straipsnis

1. Pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus reikalaujama, kad namų ūkio darbuotojai migrantai, kurie samdomi vienoje šalyje dirbti namų ūkio darbų kitoje šalyje, gautų rašytinį darbo pasiūlymą arba darbo sutartį, vykdytiną šalyje, kurioje bus dirbama, nurodant 7 straipsnyje išdėstytas įdarbinimo sąlygas, prieš jiems išvykstant iš savo šalies dirbti pagal pasiūlymą ar sutartį.

2. Pirmesnė dalis netaikoma darbuotojams, besinaudojantiems judėjimo laisve darbo tikslais pagal dvišales, regionines ar daugiašales sutartis arba regioninės ekonominės integracijos pagrindu.

3. Narės imasi bendradarbiavimo priemonių, siekdamos užtikrinti veiksmingą šios Konvencijos nuostatų taikymą namų ūkio darbuotojams migrantams.

4. Kiekviena narė savo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir kitose priemonėse nurodo sąlygas, pagal kurias pasibaigus ar nutrūkus darbo sutarčiai kitoje šalyje namų ūkio darbuotojai ir migrantai turi teisę į repatriaciją.

9 straipsnis

Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai:

a) galėtų laisvai susitarti su savo darbdaviu ar potencialiu darbdaviu dėl galimybės gyventi namų ūkyje;

b) kurie gyvena namų ūkyje, neprivalėtų likti namų ūkyje arba su namų ūkio nariais kasdienio ir kassavaitinio poilsio ar kasmetinių atostogų laikotarpiais;

c) turėtų teisę laikyti savo kelionės ir tapatybės dokumentus.

10 straipsnis

1. Kiekviena narė, atsižvelgdama į namų ūkio darbo ypatumus, imasi priemonių užtikrinti namų ūkio darbuotojams, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, tokias pat įprastas darbo valandas, mokėjimą už viršvalandžius, dienos ir savaitės poilsio ir mokamų kasmetinių atostogų trukmę pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar kolektyvines sutartis.

2. Savaitės poilsis yra ne trumpesnis nei 24 nepertraukiamos valandos.

3. Laikas, kai namų ūkio darbuotojai negali laisvai savo nuožiūra disponuoti laiku ir lieka darbdavio dispozicijoje laukdami darbo iškvietimo, laikomas darbo laiku, kaip jis apibrėžiamas vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis arba bet kokia kita atitinkama nacionaline praktika.

11 straipsnis

Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai turėtų teisę į minimalų darbo užmokestį (jei toks nustatytas) ir kad nustatant užmokestį nebūtų diskriminuojama dėl lyties.

12 straipsnis

1. Su namų ūkio darbuotojais yra tiesiogiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais reguliariai, bent kartą per mėnesį. Išskyrus tuos atvejus, kai nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse nustatoma, kad apmokėjimas gali būti atliekamas banko pavedimu, banko čekiu, pašto čekiu, pašto perlaida ar kitomis teisėtomis pinigų mokėjimo priemonėmis gavus darbuotojo sutikimą.

2. Nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis arba arbitražo sprendimais galima nustatyti, kad tam tikrą ribotą atsiskaitymo dalį namų ūkio darbuotojui sudarytų užmokestis natūra, jei šio mokėjimo sąlygos yra ne mažiau palankios nei tos, kurios paprastai taikomos kitų kategorijų darbuotojams, ir jei bus siekiama užtikrinti, kad tokiam mokėjimo natūra būdui pritars pats darbuotojas, kad jis bus skirtas darbuotojo asmeninėms reikmėms ir jo naudai, ir kad piniginė mokėjimo natūra vertė bus teisinga ir pagrįsta.

13 straipsnis

1. Kiekvienas namų ūkio darbuotojas turi teisę į saugią ir sveiką darbo aplinką. Kiekviena narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika ir atsižvelgdama į namų ūkio darbo ypatumus, taiko veiksmingas priemones, kad užtikrintų namų ūkio darbuotojams profesinę saugą ir sveikatą

2. Pirmesnėje dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos laipsniškai, pasikonsultavus su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai atstovaujančiomis organizacijomis ir su namų ūkio darbuotojų organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais, kur jie yra.

14 straipsnis

1. Kiekviena narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika, deramai atsižvelgdama į namų ūkio darbo ypatumus, imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai turėtų teisę į ne mažiau palankias socialinės apsaugos sąlygas, įskaitant motinystės sąlygas, nei tos, kurios taikomos visiems kitiems darbuotojams.

2. Pirmesnėje dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos laipsniškai, pasikonsultavus su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei yra, su namų ūkio darbuotojų organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais.

15 straipsnis

1. Kiekviena narė, siekdama veiksmingai apsaugoti namų ūkio darbuotojus, įskaitant privačių įdarbinimo agentūrų pasamdytus ar įdarbintus namų ūkio darbuotojus migrantus, nuo apgaulingos praktikos:

a) vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, nuostatais ir praktika, nustato sąlygas, reglamentuojančias privačių įdarbinimo agentūrų, kurios pasamdo ar įdarbina namų ūkio darbuotojus, veiklą;

b) užtikrina tinkamą mechanizmą ir procedūras skundams dėl tariamo privačių įdarbinimo agentūrų piktnaudžiavimo ir apgaulingos praktikos namų ūkio darbuotojų atžvilgiu;

c) pagal savo kompetenciją imasi visų būtinų ir tinkamų priemonių ir tam tikrais atvejais bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti tinkamą apsaugą ir užkirsti kelią privačių įdarbinimo agentūrų piktnaudžiavimui jos teritorijoje įdarbinamų ar priimamų dirbti namų ūkio darbuotojų atžvilgiu. Tai apima įstatymus ar kitus teisės aktus, kuriuose nurodomi privačių įdarbinimo agentūrų ir namų ūkio darbdavių įsipareigojimai namų ūkio darbuotojų atžvilgiu; nustatomos sankcijos, taip pat atvejai, kai draudžiama privačių įdarbinimo agentūrų, kurios užsiima apgaule ir piktnaudžiavimu, veikla;

d) svarsto galimybę sudaryti dvišalius, regioninius ar daugiašalius susitarimus dėl namų ūkio darbuotojų darbo kitoje šalyje, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimo ir apgaulės atvejams įdarbinant, pasamdant ir dirbant;

e) imasi priemonių, siekdama užtikrinti, kad privačios įdarbinimo agentūros mokesčiai nebūtų atskaitomi iš namų ūkio darbuotojų darbo užmokesčio;

2. Įgyvendindama visas šio straipsnio nuostatas, kiekviena valstybė narė konsultuojasi su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei yra, su namų ūkio darbuotojų organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais.

16 straipsnis

Kiekviena valstybė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, teisės aktais ir praktika, imasi priemonių, siekdama, kad visiems namų ūkio darbuotojams (asmeniškai ar per atstovą) būtų užtikrinama veiksminga teisė kreiptis į teismus, tribunolus ar imtis kitų ginčų sprendimo priemonių ne mažiau palankiomis sąlygomis, nei tos, kuriomis naudojasi visi kiti darbuotojai.

17 straipsnis

1. Siekdama apsaugoti namų ūkio darbuotojus, kiekviena valstybė narė įsteigia veiksmingą ir prieinamą skundų pateikimo mechanizmą ir priemones, kuriomis būtų užtikrinamas nacionalinių įstatymų ir teisės aktų laikymasis.

2. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais ir nuostatais, parengia ir įgyvendina darbo inspekcijos, vykdymo užtikrinimo ir nuobaudų taikymo priemones, deramai atsižvelgdama į namų ūkio darbo ypatumus.

3. Šiomis priemonėmis, tiek kiek tai atitinka nacionalinius įstatymus ir teisės aktus, turi būti nurodomos sąlygos, kuriomis gali būti suteikiama teisė patekti į namų ūkio patalpas išlaikant tinkamą pagarbą asmens privatumui.

18 straipsnis

Kiekviena valstybė narė įgyvendina šios Konvencijos nuostatas, konsultuodamasi su geriausiai darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis, remdamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat kolektyvinėmis sutartimis arba papildomomis su nacionaline praktika suderinamomis priemonėmis, taip pat papildydama ar pakeisdama esamas galiojančias su namų ūkio darbuotojais susijusias priemones arba atitinkamais atvejais parengdama naujas konkrečias priemones.

19 straipsnis

Šios Konvencijos nuostatomis nedaroma įtaka palankesnėms kitų tarptautinių darbo konvencijų nuostatoms.

20 straipsnis

Oficialūs šios Konvencijos ratifikavimo dokumentai siunčiami Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti.

21 straipsnis

1. Ši Konvencija privaloma tik toms Tarptautinės darbo organizacijos narėms, kurių ratifikavimo dokumentus yra įregistravęs Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius.

2. Ji įsigalioja po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai generalinis direktorius įregistruoja dviejų valstybių narių ratifikavimo dokumentus.

3. Kiekvienoje valstybėje narėje ši Konvencija pradeda galioti po 12 mėnesių nuo jos ratifikavimo dokumento įregistravimo dienos.

22 straipsnis

1. Kiekviena šią Konvenciją ratifikavusi Organizacijos narė gali ją denonsuoti praėjus dešimčiai metų nuo jos įsigaliojimo dienos, nusiųsdama Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti pareiškimą dėl denonsavimo. Denonsavimas įsigalioja ne anksčiau kaip po metų nuo jo įregistravimo dienos.

2. Kiekvienai Organizacijos narei, kuri ratifikavo šią Konvenciją, ir kuri, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam dešimties metų laikotarpiui, per metus nepasinaudojo šiame straipsnyje nustatyta denonsavimo teise, Konvencija galios dar dešimt metų, o vėliau Organizacijos narė galės ją denonsuoti pasibaigus kiekvienam dešimties metų laikotarpiui šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

23 straipsnis

1. Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius informuoja visas Tarptautinės darbo organizacijos nares apie visų ratifikavimo dokumentų ir pareiškimų dėl denonsavimo, kuriuos jam atsiuntė Organizacijos narės, įregistravimą.

2. Informuodamas Organizacijos nares apie gauto antrojo ratifikavimo dokumento įregistravimą, generalinis direktorius atkreipia jų dėmesį į šios Konvencijos įsigaliojimo datą.

24 straipsnis

Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius nusiunčia Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įregistruoti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį išsamius duomenis apie visus įregistruotus ratifikavimo dokumentus ir pareiškimus dėl denonsavimo.

25 straipsnis

Kai Tarptautinio darbo biuro Administracinė taryba mano, kad yra būtina, ji informuoja Generalinę konferenciją apie šios Konvencijos taikymą ir svarsto galimybę į Konferencijos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Konvencijos visiško ar dalinio pakeitimo.

26 straipsnis

1. Jei Konferencija priima naują konvenciją, visiškai ar iš dalies keičiančią šią Konvenciją, ir jeigu naujoje konvencijoje nebus nustatyta kitaip, tai:

a) Organizacijos narei ratifikavus naują pakeičiančiąją konvenciją, nepaisant šios Konvencijos 22 straipsnio nuostatų, tuoj pat ipso jure denonsuojama ši Konvencija, kai įsigalioja nauja pakeičiančioji Konvencija;

b) nuo naujos pakeičiančiosios Konvencijos įsigaliojimo dienos Organizacijos narės šios Konvencijos ratifikuoti nebegali.

2. Ši dabartinės formos ir turinio Konvencija kiekvienu atveju galioja toms Organizacijos narėms, kurios ją ratifikavo, bet neratifikavo pakeičiančiosios konvencijos.

27 straipsnis

Šios Konvencijos tekstai anglų ir prancūzų kalbomis turi vienodą teisinę galią.

8 KONVENCIJA DĖL ORAUS DARBO NAMŲ ŪKIO DARBUOTOJAMS NR
8 RIMSKA KONVENCIJA O MJERODAVNOM PRAVU ZA UGOVORNE OBVEZE
A PAPILDINĀJUMS EIROPAS KONVENCIJAI PAR TO MUGURKAULNIEKU AIZSARDZĪBU KURUS

Tags: darbo namų, tarptautinio darbo, konvencija, oraus, darbo, darbuotojams