TEISININKO IŠAIŠKINIMAS ATLYGINIMŲ MOKĖJIMO TVARKA EKONOMINĖS KRIZĖS METU LIETUVOS

TEISININKO IŠAIŠKINIMAS ATLYGINIMŲ MOKĖJIMO TVARKA EKONOMINĖS KRIZĖS METU LIETUVOS
TEISININKO IŠAIŠKINIMAS DĖL DARBO LAIKO TRUKMĖS NUSTATYMO 2009 M



Teisininko išaiškinimas: atlyginimų mokėjimo tvarka ekonominės krizės metu

Teisininko išaiškinimas: atlyginimų mokėjimo tvarka ekonominės krizės metu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

Tuo tarpu Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalis nustato kur kas griežtesnės nuostatas dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio už atostogas. Aptariamas straipsnis numato, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Atleidimo iš darbo atveju darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pažymėtina, kad Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Kitaip tariant, jeigu darbdavys neturi pakankamai pinigų visiems mokėjimas įvykdyti, tai pirmiausia privaloma atsiskaityti su darbuotojais ir tik po to vykdyti kitus piniginius mokėjimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos už trejus metus. Tai reiškia, kad kiekvienas darbuotojas dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių gali per tris metus pradėti darbo ginčą ir prisiteisti ne tik neišmokėtą darbo užmokestį, bet ir delspinigius.


Advokatas

dr. Nerijus Kasiliauskas






Tags: atlyginimų mokėjimo, krizės, mokėjimo, lietuvos, ekonominės, atlyginimų, teisininko, išaiškinimas, tvarka