0 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL LIETUVOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUZIEJŲ ĮSTATYMO 4 12 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4ĮSAKYMAI IR POTVARKIAI LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 30(1) 35 51

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2004 M LIEPOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2001 M

LIETUVOS BANKO

PRIEŽIŪROS TARNYBOS DIREKTORIUS

SPRENDIMAS

DĖL LIETUVOS BANKO POZICIJOS DĖL BANKŲ ELGSENOS NEAKTYVIAS BANKO SĄSKAITAS TURINČIŲ KLIENTŲ ATŽVILGIU PATVIRTINIMO

2017 m. gruodžio 18 d. Nr. 241-229

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos pirmininko 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V2012/(1.7-0202)-02-100, 5.8 papunkčiu, n u s p r e n d ž i u:

Patvirtinti Lietuvos banko poziciją dėl bankų elgsenos neaktyvias banko sąskaitas turinčių klientų atžvilgiu (pridedama).

Direktorius Vytautas Valvonis

PATVIRTINTA

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus

2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 241-229

LIETUVOS BANKO POZICIJA DĖL BANKŲ ELGSENOS NEAKTYVIAS BANKO SĄSKAITAS TURINČIŲ KLIENTŲ ATŽVILGIU

Lietuvos bankas, analizuodamas finansinių paslaugų rinkos praktiką, pastebėjo, kad nemaža dalis bankų klientų turi neaktyvių banko sąskaitų, t. y. banko sąskaitų, kuriose daugiau kaip 12 mėnesių nebuvo vykdyta jokia mokėjimo operacija (įskaitant inicijuotus mokėjimus ar gautus mokėjimus) (toliau – neaktyvios bankų sąskaitos). Dauguma bankų taiko komisinius atlyginimus už neaktyvių banko sąskaitų administravimą, todėl nuolatos mažėja kliento banko sąskaitoje turimų pinigų suma, o tam tikrais atvejais bankai kaupia klientui skolą. Kadangi skiriasi bankų praktika taikant komisinius atlyginimus už neaktyvių banko sąskaitų, kuriose nėra lėšų, administravimą ir jas uždarant, skiriasi ir skirtingų bankų klientų interesų apsauga.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi Lietuvos bankas, siekdamas padėti finansų rinkos dalyviams tinkamai užtikrinti klientų interesus, ir išvengti galimų ginčų su klientais, taip pat siekdamas formuoti gerąją rinkos dalyvių elgsenos praktiką neaktyvias banko sąskaitas turinčių klientų atžvilgiu ir pateikti savo nuomonę dėl neaktyvių banko sąskaitų uždarymo, parengė poziciją dėl bankų elgsenos neaktyvias banko sąskaitas turinčių klientų atžvilgiu (toliau – pozicija). Pozicija yra taikoma bankams ir kitoms kredito įstaigoms, o mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms rekomenduojama laikytis pozicijoje aprašytų gerosios praktikos pavyzdžių.

Pažymėtina, kad pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Be to, kadangi Lietuvos bankas atitinkamus sprendimus priima atsižvelgdamas į konkrečių faktinių aplinkybių visumą, pozicija taip pat negali būti vertinama kaip Lietuvos banko sprendimas konkrečiu atveju.

Banko sąskaitos sutartį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XLVI skyrius. CK 6.913 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. Klientas apmoka už banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas banko sąskaitos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.919 straipsnio 1 dalis). Bankas turi teisę nurašyti iš kliento sąskaitos kas ketvirtį sumas, priklausančias bankui už jo suteiktas klientui paslaugas, jeigu banko sąskaitos sutartis nenustato ko kita (CK 6.919 straipsnio 2 dalis). Mokėjimo paslaugų teikimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) 11 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad mokėjimo paslaugų vartotojas turi sumokėti mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose numatytus komisinius atlyginimus.

Dauguma bankų taiko mėnesinius komisinius atlyginimus klientams, nesvarbu, ar klientas naudojasi banko sąskaita, t. y. mokestis yra taikomas ir tais atvejais, kai banko sąskaitoje nėra atliekama jokių operacijų. Tais atvejais, kai banko sąskaitoje, kuria klientas nesinaudoja, yra lėšų, su klientu sudarytoje banko sąskaitos sutartyje nustatyta tvarka nuskaičiuojamas komisinis atlyginimas ir taip nuolat mažėja kliento turima pinigų suma. Pasitaiko atvejų, kai bankai taiko komisinius atlyginimus ir tiems klientams, kurių banko sąskaitose nėra lėšų. Tokiais atvejais banko klientui reguliariai taikomas komisinis atlyginimas ir kaupiama kliento skola. Klientai (sąskaitos savininkai), t. y. banko sąskaitos sutarties šalys, turi pareigą rūpintis savo sutartimi, tačiau pastebima, kad dažnai neaktyvūs banko klientai ne visada prisimena, kad turi neaktyvią banko sąskaitą, neseka informacijos apie bankų taikomus komisinius atlyginimus ir jų pakeitimus, o apie susikaupusią skolą sužino tik bankui ėmusis aktyvių veiksmų, kad būtų išieškota susikaupusi skola.

Remiantis banko sąskaitos sutarties nutraukimą reglamentuojančio CK 6.927 straipsnio nuostatomis, banko sąskaitos sutartį turi teisę nutraukti tiek klientas, tiek bankas. CK 6.927 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliento pareiškimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta bet kada. CK 6.927 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad banko reikalavimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta, jeigu daugiau kaip metus kliento sąskaitoje nėra piniginių lėšų ir su kliento sąskaita nebuvo atliekamos jokios operacijos, ir banko sąskaitos sutartis nenustato ko kita. CK 6.927 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad banko sąskaitos sutarties nutraukimas yra pagrindas sąskaitą uždaryti.

Nuo 2017 m. vasario 1 d. teisėtai Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje gyvenantys vartotojai, kaip ši sąvoka apibrėžta MĮ 2 straipsnio 43 dalyje, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančią kredito įstaigą, teikiančią pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymo (MĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kredito įstaiga, gavusi vartotojo prašymą atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir sudariusi su vartotoju bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos, turi atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą. Vartotojas, turintis mokėjimo sąskaitą kredito įstaigoje, teikiančioje pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą, turi teisę nurodyti pakeisti šią mokėjimo sąskaitą į pagrindinę mokėjimo sąskaitą toje kredito įstaigoje neatlygintinai, išsaugant unikalų mokėjimo sąskaitos numerį, ir turi teisę pagrindinę mokėjimo sąskaitą neatlygintinai pakeisti į kitą mokėjimo sąskaitą (MĮ 57 straipsnio 3 dalis). Bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos ir jos nutraukimą reglamentuojančio MĮ 60 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta kredito įstaigos teisė vienašališkai nutraukti bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos, jeigu pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje ilgiau kaip 24 mėnesius iš eilės nebuvo vykdoma jokių mokėjimo operacijų.

Pagal minėtas CK 6.927 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies ir MĮ nuostatas, bankas turi teisę nutraukti banko sąskaitos, kuri nėra pagrindinė mokėjimo sąskaita, sutartį ir uždaryti neaktyvią banko sąskaitą, esant šioms sąlygoms: kliento sąskaitoje daugiau kaip metus nėra piniginių lėšų ir kliento sąskaitoje nebuvo atliekamos jokios operacijos; su klientu sudaryta banko sąskaitos sutartis nenustato ko kita.

Pažymėtina, kad, esant CK 6.927 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms, bankai turi teisę, bet ne pareigą, nutraukti banko sąskaitos sutartį ir uždaryti banko sąskaitą. Nors minėta CK nuostata suteikia bankui teisę nuspręsti, ar uždaryti neaktyvią kliento banko sąskaitą, t. y. banko sąskaitą, kurioje daugiau nei metus nebuvo lėšų ir nevyko jokios operacijos, Lietuvos banko nuomone, bankai turėtų naudotis CK 6.927 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta teise nutraukti banko sąskaitos sutartį ir uždaryti neaktyvią banko sąskaitą. Pažymėtina, kad CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyta sutarties šalių pareiga vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Ekonomiškumas reiškia, kad sutartis turi būti vykdoma kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, t. y. pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nė viena sutarties šalis nepatirtų nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų, o atvirkščiai – būtų sutaupoma. Todėl bankai, matydami, kad klientas daugiau nei metus nesinaudoja banko sąskaita ir joje nėra lėšų, bendradarbiaudami su klientu ir siekdami, kad klientas nepatirtų su neaktyvios banko sąskaitos turėjimu susijusių išlaidų, turėtų inicijuoti neaktyvios kliento banko sąskaitos uždarymą.

Prieš nutraukdamas banko sąskaitos sutartį ir uždarydamas neaktyvią kliento banko sąskaitą, bankas turi apie tai informuoti klientą banko sąskaitos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis MĮ 13 straipsnio 6 dalimi, apie neapibrėžtam terminui sudarytos banko sąskaitos sutarties nutraukimą bankas turi pranešti klientui ne vėliau kaip prieš šešiasdešimt kalendorinių dienų iki banko sąskaitos sutarties nutraukimo dienos. Pranešimas apie banko sąskaitos sutarties nutraukimą klientui turi būti pateikiamas raštu popieriuje arba naudojant kitą patvariąją laikmeną. Jeigu gavęs pranešimą apie banko ketinimą nutraukti banko sąskaitos sutartį klientas nesutinka, kad būtų nutraukta banko sąskaitos sutartis, jis turėtų apie tai informuoti banką su banku sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka ir bankai turėtų nenutraukti banko sąskaitos sutarties.

Kaip buvo minėta, pasitaiko atvejų, kai bankai taiko komisinius atlyginimus ir tiems klientams, kurių neaktyviose banko sąskaitose nėra lėšų. Tokiais atvejais banko klientui reguliariai taikomas komisinis atlyginimas ir kaupiama kliento skola. Nors teisės aktai imperatyviai nedraudžia bankams taikyti komisinio atlyginimo klientui, kai jo banko sąskaitoje nėra lėšų, ir kaupti skolos, tačiau, Lietuvos banko nuomone, tokia bankų praktika gali sukelti klientų nepasitenkinimą ir neatitinka gerosios praktikos principų. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas rekomenduoja bankams atsisakyti skolų kaupimo praktikos ir nekaupti skolų klientams, kurių banko sąskaitose nevykdomos jokios mokėjimo operacijos ir nėra lėšų. Bankai, kurie nuspręstų neatsisakyti skolų kaupimo praktikos, turėtų ypač aktyviai naudotis CK 6.927 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta banko teise nutraukti banko sąskaitos sutartį ir uždaryti banko sąskaitą arba nutraukti banko sąskaitos sutartį esant kitiems banko sąskaitos sutartyje numatytiems pagrindams.

Nors CK šeštosios knygos XLVI skyrius nereglamentuoja neaktyvių banko sąskaitų sutarčių nutraukimo, kai banko sąskaitoje yra lėšų, Lietuvos banko nuomone, tais atvejais, kai kliento (vartotojo) banko sąskaitoje, kuri nėra pagrindinė mokėjimo sąskaita, daugiau nei metus nebuvo vykdomos operacijos ir banko sąskaitoje yra lėšų, bankai, būdami stipresnė sutarties šalis ir siekdami bendradarbiauti su vartotojais, turėtų imtis veiksmų, siekdami išsiaiškinti vartotojo poreikį turėti neaktyvią banko sąskaitą. Pavyzdžiui, jeigu bankai taiko vartotojui komisinius atlyginimus už banko sąskaitos turėjimą (administravimą) ir nustato, kad jo banko sąskaitoje daugiau kaip metus nebuvo vykdomos operacijos ir banko sąskaitoje yra nedidelis lėšų likutis, gerąja praktika būtų laikomi tie atvejai, kai bankas kreipiasi į vartotojus, kurių banko sąskaitoje yra nedidelis lėšų likutis, ir juos informuoja apie: i) turimą neaktyvią sąskaitą; ii) taikomus komisinius atlyginimus; iii) galimybę uždaryti banko sąskaitą arba pasinaudoti MĮ numatyta mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga.

Pažymėtina, kad atitinkamai banko klientai taip pat turėtų būti aktyvūs, domėtis turimomis banko sąskaitomis ir, įsivertinę, kad tarp turimų banko sąskaitų yra neaktyvių ir nenaudojamų banko sąskaitų, jas uždaryti. Vartotojai taip pat gali pasinaudoti MĮ numatyta mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga. Kadangi banko klientai yra banko sąskaitos sutarties šalys, jie turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) ir prireikus keistis su banku informacija, reikšminga vykdant banko sąskaitos sutartį. Todėl bankų klientai, norėdami iš bankų gauti banko sąskaitos sutarčiai vykdyti svarbią informaciją (pvz., informaciją apie komisinių atlyginimų pakeitimus), turėtų nepamiršti pranešti bankui apie gyvenamosios vietos arba kontaktinių duomenų pasikeitimą.

Mokėjimo sąskaitas vartotojams gali atidaryti įvairūs subjektai: kredito įstaigos (bankai, kredito unijos), mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos. Banko sąskaitos sutarties nutraukimą reglamentuojančios CK 6.927 straipsnio nuostatos taikomos tik kredito įstaigų (bankų ir kredito unijų) atidarytoms banko sąskaitoms. Kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, atidarydami klientams mokėjimo sąskaitas, taip pat turi teisę su mokėjimo paslaugų vartotoju susitarti dėl bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų (MĮ 11 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas rekomenduoja mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms su mokėjimo paslaugų vartotojais sudaromose bendrosiose mokėjimo paslaugų sutartyse nustatyti neaktyvių mokėjimo sąskaitų nutraukimo sąlygas ir naudotis sutartyse numatyta teise uždaryti neaktyvias mokėjimo sąskaitas. Mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms taip pat rekomenduojama laikytis šioje pozicijoje aprašytų gerosios praktikos pavyzdžių, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojams yra taikomas komisinis atlyginimas už neaktyvios sąskaitos turėjimą (administravimą).

______________________________________________

PARAIŠKA FINANSUOTI IŠ LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS FONDO
!DOCTYPE HTML HTML LANGLT HEAD TITLELIETUVOS BANKASTITLE META CHARSETUTF8
(PRAŠYMO IŠDUOTI PAŽYMĄ(AS)PAŽYMĖJIMĄ(US) APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO TEISĖS

Tags: lietuvos banko, tai, lietuvos, lietuvos, direktorius, sprendimas, priežiūros, banko, tarnybos